Getingenas: Skirtumas tarp puslapio versijų
cat |
Nėra keitimo santraukos |
||
| Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
{{coor title dm|51|32|N|9|56|E}} |
{{coor title dm|51|32|N|9|56|E}} |
||
[[Vaizdas:Pano goettingen bhf.jpg|thumb|300px|Gėtingeno geležinkelio stoties panorama]] |
[[Vaizdas:Pano goettingen bhf.jpg|thumb|300px|Gėtingeno geležinkelio stoties panorama]] |
||
'''Gėtingenas''' ({{de|Göttingen}}) – universitetinis miestas [[Žemutinė Saksonija|Žemutinėje Saksonijoje]] (vidurio [[Vokietija]]), prie [[Leinė]]s upės, apie 100 km į pietus nuo [[Hanoveris|Hanoverio]]. 122,1 tūkst. gyventojų (2007). Yra [[ |
'''Gėtingenas''' ({{de|Göttingen}}) – universitetinis miestas [[Žemutinė Saksonija|Žemutinėje Saksonijoje]] (vidurio [[Vokietija]]), prie [[Leinė]]s upės, apie 100 km į pietus nuo [[Hanoveris|Hanoverio]]. 122,1 tūkst. gyventojų (2007). Yra [[Getingeno universitetas]] (įk. [[1737]] m.) su viena didžiausių bibliotekų šalyje). |
||
Gėtingene išvystyta aukštųjų technologijų (optikos, tiksliųjų instrumentų, mikroelektronikos) pramonė, taip pat ir chemijos, leidybos pramonė. Išlikę nemažai nuo [[viduramžiai|viduramžių]] išlikusių namų, XIV a. [[rotušė]], 7 gotikinės bažnyčios, yra keli muziejai, teatrai, botanikos sodas. |
Gėtingene išvystyta aukštųjų technologijų (optikos, tiksliųjų instrumentų, mikroelektronikos) pramonė, taip pat ir chemijos, leidybos pramonė. Išlikę nemažai nuo [[viduramžiai|viduramžių]] išlikusių namų, XIV a. [[rotušė]], 7 gotikinės bažnyčios, yra keli muziejai, teatrai, botanikos sodas. |
||
09:29, 19 lapkričio 2009 versija
51°32′ š. pl. 9°56′ r. ilg. / 51.533°š. pl. 9.933°r. ilg.
Gėtingenas (vok. Göttingen) – universitetinis miestas Žemutinėje Saksonijoje (vidurio Vokietija), prie Leinės upės, apie 100 km į pietus nuo Hanoverio. 122,1 tūkst. gyventojų (2007). Yra Getingeno universitetas (įk. 1737 m.) su viena didžiausių bibliotekų šalyje).
Gėtingene išvystyta aukštųjų technologijų (optikos, tiksliųjų instrumentų, mikroelektronikos) pramonė, taip pat ir chemijos, leidybos pramonė. Išlikę nemažai nuo viduramžių išlikusių namų, XIV a. rotušė, 7 gotikinės bažnyčios, yra keli muziejai, teatrai, botanikos sodas.
Istorija
Gyvenvietė minima 953 m. kaip Gutingi, 1211 m. gavo miesto teises, XIV a. buvo svarbus Hanzos lygos miestas. 1531 m. priėmė reformaciją, XVI–XVII a. kentėjo nuo religinių karų. Miesto klestėjimas sugrįžo po to, kai 1737 m. Jurgis II čia įkūrė universitetą, kuris tapo vienu žymiausių Europoje. 1837 m. jo prestižui pakenkė 7 profesorių pašalinimas iš universiteto. XIX a. pabaigoje matematikos ir fizikos fakultetai vėl ėmė sugrąžinti stiprios aukštosios mokyklos prestižą.
II pasaulinio karo metu miestas beveik nenukentėjo.
