Fribūro universitetas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Lazdynas (aptarimas | indėlis)
n
 
Idioma-bot (aptarimas | indėlis)
S robotas Pridedama: cs, en, eo, it, la, no, pt
Eilutė 41: Eilutė 41:
[[Kategorija:Fribūras]]
[[Kategorija:Fribūras]]


[[cs:Freiburská univerzita]]
[[de:Universität Freiburg (Schweiz)]]
[[de:Universität Freiburg (Schweiz)]]
[[en:University of Fribourg]]
[[eo:Universitato de Friburgo]]
[[fr:Université de Fribourg]]
[[fr:Université de Fribourg]]
[[it:Università di Friburgo]]
[[la:Universitas Friburgensis (Helvetia)]]
[[no:Université de Fribourg]]
[[pt:Universidade de Friburgo]]

13:04, 18 lapkričio 2009 versija

Šis straipsnis apie Šveicarijos universitetą, apie Vokietijos universitetą Breisgau Freiburge skaitykite Freiburgo universitetas

Fribūro universitetas
vok. Universität Freiburg
pranc. L'Université de Fribourg
lot. Universitas Friburgensis
Įkurtas1763/1889 m.
TipasValstybinis
RektoriusGidas Fergauvenas
Darbuotojų10 000 (2008 m.)
Studentų1 000 (2009 m.)
VietaFribūras, Šveicarija
Svetainėwww.unifr.ch

Fribūro universitetas (vok. Universität Freiburg, pranc. L'Université de Fribourg) – Šveicarijos aukštoji mokykla, 1889 m. įkurta Fribūre, Fribūro kantonas. Dėstoma prancūzų ir vokiečių kalbomis. Apie 10 000 studentų.

Fakultetai

  • Teologijos fakultetas,
  • Teisės fakultetas,
  • Ekonomikos ir socialinių mokslų fakultetas,
  • Filologijos fakultetas,
  • Gamtos mokslų fakultetas.

Lietuviai

Nuo 1895 m. universitete studijavo lietuvių, iki Pirmojo pasaulinio karo – be Rusijos imperijos valdžios sutikimo, ne savo vardais. Iš pradžių lietuvių studentai priklausė lenkų studentų būreliui, bet 1899 m. visi lietuviai išstojo. 1899 m. J. Petrulio (slapyvardis Benediktas Audra) iniciatyva įkurta lietuvių jaunimo draugija „Rūta“, per Pirmąjį pasaulinį karą pervadinta „Lithuania“. 1927 m. iš Berno į Fribūrą perkeltas Šveicarijos lietuvių studentų sąjungos centras.

18951935 m. universitete studijavo apie l10 lietuvių studentų, daugelis jų čia įgijo mokslų daktaro laipsnį, vėliau tapo žymiais Lietuvos politikais, daugiausia krikščionių demokratų srovės veikėjais, kultūrininkais, mokslininkais. Į Fribūrą studijuoti vyko ir lietuviai iš JAV (tarp jų – I. Albavičius, A. Milukas). Studentus rėmė JAV lietuvių šalpos organizacijos.[1]

Universitete dėstė

Jonas Čepinskis,

Universitete studijavo

Kazimieras Ambrozaitis, Pranas Augustaitis, Mikelis Ašmys, Pijus Bielskus, Leonas Bistras, Vincentas Borisevičius, Pranciškus Būčys, Antanas Civinskas, Juozapas Čepėnas, Ignas Česaitis, Blažiejus Česnys, Ignas Čižiauskas, Antanas Dailidė, Vladas Daumantas, Aleksandras Grigaitis, Konstantinas Jasiukaitis, Stanislovas Jokūbauskis, Pranas Jucaitis, Antanas Jusaitis, Juozas Kaškelis, Julius Kaupas, Juozas Leimonas, Antanas Maliauskis, Kazys Pakštas, Juozas Purickis, Vincas Mykolaitis-Putinas, Henrikas Nagys, Jurgis Narjauskas, Alfonsas Nyka-Niliūnas, Antanas Staniukynas, Stasys Šalkauskis, Vincentas Vizgirda, Juozas Vailokaitis ir kt.

Šaltiniai

  1. Fribūro universitetas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004