Panemunė (Kaunas): Skirtumas tarp puslapio versijų

Koordinatės: 54°51′40″ š. pl. 23°57′50″ r. ilg. / 54.86111°š. pl. 23.96389°r. ilg. / 54.86111; 23.96389 (Panemunė)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Žiedas (aptarimas | indėlis)
CD (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 33: Eilutė 33:
=== Pavadinimo kilmė ===
=== Pavadinimo kilmė ===
Gyvenvietė pavadinta pagal upę, pratekančią šalia – Nemuną.
Gyvenvietė pavadinta pagal upę, pratekančią šalia – Nemuną.

==Žymūs žmonės==

Panemunės kapinėse palaidotas Lietuvos prezidentas [[Aleksandras Stulginskis]] (1885–1969).


{{Kauno miesto dalys}}
{{Kauno miesto dalys}}

16:25, 15 lapkričio 2009 versija

Panemunė
{{#if:
Panemunė
Panemunė
54°51′40″ š. pl. 23°57′50″ r. ilg. / 54.86111°š. pl. 23.96389°r. ilg. / 54.86111; 23.96389 (Panemunė)
Apskritis Kauno apskrities vėliava Kauno apskritis
Savivaldybė Kauno miesto savivaldybės vėliava Kauno miesto savivaldybė
Seniūnija Panemunės seniūnija
Gyventojų () 9 900

Šablonas:Vietovardis2

Panemunė (arba Aukštoji Panemunė) – Kauno miesto dalis kairiajame Nemuno krante, aukščiau Jiesios upės žiočių. Plotas 2,8 km². Stovi Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčia (nuo 1859 m.), rugpjūčio mėnesį kasmet vyksta šv. Roko atlaidai. Panemunėje plyti didžiausias Kaune Panemunės šilas. Dalį teritorijos užima carinio laikotarpio karinis miestelis.

Istorija

1384 m. kryžiuočių karo kelių aprašymuose paminėtas Vaišvydų kaimas. XVI a. minimas Panemunės kaimas, 1559 m. – Panemunės dvaras. Istorikai spėja, kad XVII a. prie dvaro jau buvęs ir Panemunės miestelis.

XVII a. Panemunės savininku tapo iš žemaičių bajorų kilęs Simonas Sirutis. 1742 m. karaliaus Augusto III jis paskirtas Kauno seniūnu. Vėliau S. Siručio sūnėnas Bernardas Motiejus Sirutis tapo pirmuoju Panemunės klebonu.

1859–1860 m. klebono R.Bučionio pastangomis pastatyta mūrinė bažnyčia, įkurtos Panemunės kapinės (čia palaidotas prezidentas Aleksandras Stulginskis, lakūnas Jurgis Dobkevičius, knygnešys Adomas Grinevičius ir kt.).

1864 m. rašytiniuose šaltiniuose paminėtas bavariško alaus fabrikėlis – bene pirmoji pramonės įmonė Panemunėje. XIX a. pab. Panemunė išpirkta iš paskutiniųjų jos savininkų – Hassfortų. Rusijos imperijos valdžia Panemunę pasirinko savo vakarinėms sienoms stiprinti – Kauno tvirtovės statybai. 1913 m. čia įrengtas pirmasis Lietuvoje aerodromas. Apie 1900 m. veikė Panemunės Arkangelo Mykolo cerkvė.

1922 m. į Panemunę atkelta Karo mokykla, įrengtas vienas geriausių Lietuvoje kariuomenės sporto stadionų. 19191935 m. vyko traukinių eismas siauruoju geležinkeliu Panemunė-Senamiestis. 19271928 m. pastatytas gelžbetoninis tiltas per Nemuną tarp Šančių ir Panemunės. 1931 m. LR ministerių kabineto nutarimu Panemunės miestelis prijungtas prie Kauno ir perėjo miesto savivaldybės žinion, įsteigta Vytauto Didžiojo aukštoji karo mokykla.

1933 m. Panemunė paskelbta kurortu, tapo turtingų miestiečių užmiesčio namų (daugiausia medinių) rajonu. Buvo statomi vilas primenantys individualūs ir daugiabučiai namai, atitraukti toliau nuo gatvės. Sklypai dideli ir gausiai apželdinti. A.Smetonos alėjoje, Gailutės gatvėje iki šiol yra išlikę tarpukario pastatų, išsiskiriančių įdomia eklektiška architektūra.

Pavadinimo kilmė

Gyvenvietė pavadinta pagal upę, pratekančią šalia – Nemuną.

Žymūs žmonės

Panemunės kapinėse palaidotas Lietuvos prezidentas Aleksandras Stulginskis (1885–1969).