Veganizmas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Jump to navigation Jump to search
56 pridėti baitai ,  prieš 11 metų
S
S
Tačiau atskaitoje perspėjama, kad blogai suplanuota veganiška mityba gali neužtikrinti pakankamo [[Geležis|geležies]], [[Cinkas|cinko]], [[Kalcis|kalcio]], [[Jodas|jodo]], [[Nepakeičiamos riebalų rūgštys|nepakeičiamų riebiųjų rūgščių]] ir [[Kobalaminas|vitamino B12]] gavimo.
 
Įvairiais [[Medicina|medicininiais]] tyrimais įrodyta, kad mažesnis gyvūninių produktų vartojimas susijęs su geresne žmonių sveikata. Valgantys [[Mėsa|mėsą]], [[kiaušinis|kiaušinius]] ir [[pienas|pieno]] produktus statistiškai dažniau serga daugeliu šiuo metu dažniausiai pasitaikančių ligų (antro tipo [[Diabetas|diabetu]], [[osteoporozė|osteoporoze]], [[astma]], [[žarnynas|žarnyno]], [[krūtis|krūties]], [[prostata|prostatos]] [[Vėžys (liga)|vėžiu]], [[širdis|širdies]], [[Kraujagyslė|kraujagyslių]] ir kitomis)<ref name="cornell china study">{{cite web| url = http://www.news.cornell.edu/Chronicle/01/6.28.01/China_Study_II.html| title = China Study II: Switch to Western diet may bring Western-type diseases| accessdate = 2006-09-15| last = Segelken| first = Roger| publisher = Cornell Chronicle}}</ref><ref name="corness nutrition">{{cite web| url = http://www.nutrition.cornell.edu/ChinaProject/| title = China-Cornell-Oxford Project On Nutrition, Environment and Health at Cornell University| accessdate = 2006-09-15| work = Division of Nutritional Sciences| publisher = Cornell University}}</ref><ref name="Japan study">{{cite web |url=http://www.ncbi.nlm.nih.gov/entrez/query.fcgi?cmd=Retrieve&db=PubMed&list_uids=10510585&dopt=Abstract |title=Possible protective effect of milk, meat and fish for cerebrovascular disease mortality in Japan. |accessdate=2006-09-15 |coauthors=Kinjo Y, Beral V, Akiba S, Key T, Mizuno S, Appleby P, Yamaguchi N, Watanabe S, Doll R |date=1999-08-09 |publisher=Japan Epidemiological Association }}</ref><ref name="PCRM Vegetarian Foods: Powerful for Health">{{cite web | url=http://www.pcrm.org/health/veginfo/vegetarian_foods.html | title=Physicians Committee for Responsible Medicine. "Vegetarian Foods: Powerful for Health" | accessdate=2007-10-06 | publisher=Physicians Committee for Responsible Medicine}}</ref>; veganų [[kūno masės indeksas]] paprastai yra mažesnis, kas reiškia mažesnę susijusių su viršsvoriu ir nutukimu ligų riziką<ref>{{cite web | url = http://www.nature.com/ijo/journal/v30/n9/abs/0803305a.html | title = "Weight gain over 5 years in 21 966 meat-eating, fish-eating, vegetarian, and vegan men and women in EPIC-Oxford" | publisher = Rosell, M., International Journal of Obesity (2006) 30, 1389–1396.}}</ref><ref>{{cite web | url = http://news.bbc.co.uk/2/hi/health/4801570.stm | title = Rejecting meat 'keeps weight low', BBC News, March 2006}}</ref><ref>{{cite web | url = http://www.ajcn.org/cgi/content/abstract/81/6/1267 | title = "Risk of overweight and obesity among semivegetarian, lactovegetarian, and vegan women" | publisher = Katherine L Tucker and Alicja Wolk, Jean Mayer US Department of Agriculture Human Nutrition Research Center on Aging at Tufts University, Boston, MA (PKN and KLT), and the Division of Nutritional Epidemiology, Department of Environmental Medicine, Karolinska Institute, Stockholm, Sweden (AW). Published: American Journal of Clinical Nutrition, Vol. 81, No. 6, 1267-1274, June 2005.}}</ref>. Su augaliniu maistu gaunami žymiai mažesni kiekiai [[pesticidas|pesticidų]] ir kitų žemės ūkyje naudojamų cheminių medžiagų, nes gyvūnai, kurie šeriami intensyviai užaugintais pašarais, būdami aukštesniame [[mitybos grandinė]]s lygmenyje, didesnį šių kenksmingų medžiagų kiekį sukaupia savo organizmuose.<ref>{{cite web | url=http://www.pubmedcentral.nih.gov/articlerender.fcgi?artid=1567464 | title=Congener-specific levels of dioxins and dibenzofurans in U.S. food and estimated daily dioxin toxic equivalent intake | accessdate=2007-10-06 | publisher=Schecter, J Startin, C Wright, M Kelly, O Päpke, A Lis, M Ball, and J R Olson. Environ Health Perspect. 1994 November; 102(11): 962–966.}}</ref><ref>{{cite web | url=http://www.nrdc.org/breastmilk/chem9.asp | title=Chemicals: Dioxins and Furans | accessdate=2007-10-06 | publisher=Natural Resources Defense Council}}</ref> Šie chemikalai su motinos pienu gali būti perduodami ir kūdikiams. Atlikti tyrimai parodė, kad kuo mažiau motina valgo gyvūninių produktų, tuo jos piene aptinkama mažiau šių medžiagų.<ref>{{cite web | url=http://www.pubmedcentral.nih.gov/articlerender.fcgi?artid=1519940 | title=Nurturing and breast-feeding: exposure to chemicals in breast milk | accessdate=2007-10-06 | publisher=A Somogyi and H Beck. Environ Health Perspect. 1993 July; 101(Suppl 2): 45–52.}}</ref><ref>{{cite web | url=http://www.ncbi.nlm.nih.gov/sites/entrez?cmd=Retrieve&db=PubMed&dopt=AbstractPlus&list_uids=7464895 | title=Pollutants in breast milk of vegetarians | accessdate=2007-10-06 | publisher=Hergenrather J, Hlady G, Wallace B, Savage E. N Engl J Med. 1981 Mar 26;304(13):792.}}</ref> Ypatingai didelė rizika atsiranda valgant [[žuvis|žuvį]], kuri linkus sukaupti didelius kiekius [[Sunkieji metalai|sunkiųjų metalų]] ir kitų dėl žmogaus veiklos atsiradusių kenksmingų medžiagų.<ref>{{cite web | url=http://www.pcrm.org/health/reports/fish_report.html | title=Fish and Shellfish: Contamination Problems Preclude Inclusion in the Dietary Guidelines for Americans | accessdate=2007-10-06 | publisher=Physicians Committee for Responsible Medicine}}</ref>
 
Lietuvos spaudoje galima aptikti ne vieną straipsnį, kuriame kai kurie medikai išreiškia skeptišką požiūrį į veganinę mitybą.<ref>{{cite web | url=http://www.veidas.lt/lt/leidinys.full/44dc4022b6d2c.1?veidas=58a9ee0d993c7b1 | title=Ar sveika būti vegetaru? | accessdate=2007-10-06 | publisher=Zita Vagonienė. Veidas, 2006, Nr. 32}}</ref><ref>{{cite web | url=http://www.delfi.lt/news/daily/Health/article.php?id=10845766 | title=Gydytojai tvirtina, kad mūsų klimato juostoje mėsos atsisakymas gali būti žalingas sveikatai | accessdate=2007-10-06 | publisher=delfi.lt, 2006-10-03}}</ref><ref>Griežtos vegetarinės mitybos idėjos visai nežavi medikų. Beata Bukotaitė. Lietuvos rytas, 2006-10-03</ref> Juose dažniausiai teigiama, kad augaliniu maistu paremta mityba gali neužtikrinti pakankamo kai kurių maistinių medžiagų gavimo, ypač geležies, cinko, kalcio ar pilnaverčių baltymų. Taip pat abejojama, ar toks maitinimasis yra tinkamas „mūsų klimato juostoje“. Iniciatyvinė grupė „Gerbk gyvūnų teises“ yra paskelbus savo nuomonę apie šiuos ir kitus su sveikata susijusius teiginius.<ref>{{cite web | url=http://gyvunuteises.lt/get_active/flyers/maistines_medziagos.pdf | title=Maistinės medžiagos augaluose | accessdate=2007-10-06 | publisher=Gerbk gyvūnų teises. 2007}}</ref><ref>{{cite web | url=http://animalrights.lt/analize-I | title=Lietuvos mitybos specialistų rekomendacijų analizė I | accessdate=2008-05-12 | publisher=Gerbk gyvūnų teises. 2008}}</ref><ref>{{cite web | url=http://animalrights.lt/analize-2 | title=Lietuvos mitybos specialistų rekomendacijų analizė II | accessdate=2008-05-12 | publisher=Gerbk gyvūnų teises. 2008}}</ref><ref>{{cite web | url=http://animalrights.lt/analize-3 | title=Lietuvos mitybos specialistų rekomendacijų analizė III | accessdate=2008-05-12 | publisher=Gerbk gyvūnų teises. 2008}}</ref> Oficiali Lietuvos medikų nuomonė veganizmo klausimu nėra pasirodžiusi.
12 187

pakeitimai

Naršymo meniu