Absurdo drama: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Ąžuolas (aptarimas | indėlis)
S Latvių kalbą pamiršau pridėti...
Lot-bot-as (aptarimas | indėlis)
S Kai kurių rašybos, skyrybos, wiki ar kitų klaidų taisymas
Eilutė 1: Eilutė 1:
'''Absùrdo dramà''' (dar kitaip vadinama ''absurdo teatru, antiteatru, nihilistiniu teatru'') yra dramaturgijos šaka, atsiradusi XX a. viduryje Europoje ir susilaukusi ypač didelio pasisekimo Prancūzijoje. Absurdo dramaturgų dėmesys nukreiptas į žmogaus bejėgiškumą keisti nusistovėjusią tvarką, į gyvenimo beprasmybę. Ypač didelę svarbą turėjo [[Alberas Kamiu|A. Kamiu]] kūrybą, kurio absurdo filosofija išdėstyta esė „[[Sizifo mitas|Sizifo mitas]]”.
'''Absùrdo dramà''' (dar kitaip vadinama ''absurdo teatru, antiteatru, nihilistiniu teatru'') yra dramaturgijos šaka, atsiradusi XX a. viduryje Europoje ir susilaukusi ypač didelio pasisekimo Prancūzijoje. Absurdo dramaturgų dėmesys nukreiptas į žmogaus bejėgiškumą keisti nusistovėjusią tvarką, į gyvenimo beprasmybę. Ypač didelę svarbą turėjo [[Alberas Kamiu|A. Kamiu]] kūrybą, kurio absurdo filosofija išdėstyta esė „[[Sizifo mitas]]”.


Dauguma žymiausių autorių nebuvo prancūzai, tačiau visi rašė prancūziškai: [[Samiuelis Beketas]] (''Samuel Beckett''), [[Eženas Jonesku]] (''Eugen Ionescu''), [[Žanas Ženė]] (''Jean Genet'') ir [[Artūras Adamovas]] (''Arthur Adamov'').
Dauguma žymiausių autorių nebuvo prancūzai, tačiau visi rašė prancūziškai: [[Samiuelis Beketas]] (''Samuel Beckett''), [[Eženas Jonesku]] (''Eugen Ionescu''), [[Žanas Ženė]] (''Jean Genet'') ir [[Artūras Adamovas]] (''Arthur Adamov'').

19:04, 30 balandžio 2006 versija

Absùrdo dramà (dar kitaip vadinama absurdo teatru, antiteatru, nihilistiniu teatru) yra dramaturgijos šaka, atsiradusi XX a. viduryje Europoje ir susilaukusi ypač didelio pasisekimo Prancūzijoje. Absurdo dramaturgų dėmesys nukreiptas į žmogaus bejėgiškumą keisti nusistovėjusią tvarką, į gyvenimo beprasmybę. Ypač didelę svarbą turėjo A. Kamiu kūrybą, kurio absurdo filosofija išdėstyta esė „Sizifo mitas”.

Dauguma žymiausių autorių nebuvo prancūzai, tačiau visi rašė prancūziškai: Samiuelis Beketas (Samuel Beckett), Eženas Jonesku (Eugen Ionescu), Žanas Ženė (Jean Genet) ir Artūras Adamovas (Arthur Adamov).