Marcel Proust: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Homobot (aptarimas | indėlis)
S Automatinis sutrumpinimų taisymas.
VolkovBot (aptarimas | indėlis)
Eilutė 104: Eilutė 104:
[[sw:Marcel Proust]]
[[sw:Marcel Proust]]
[[ta:மார்செல் புரூஸ்ட்]]
[[ta:மார்செல் புரூஸ்ட்]]
[[th:มาร์เซล พรูสต์]]
[[tl:Marcel Proust]]
[[tl:Marcel Proust]]
[[tr:Marcel Proust]]
[[tr:Marcel Proust]]

13:40, 12 lapkričio 2009 versija

Marselis Prustas
pranc. Marcel-Valentin-Louis-Eugène-Georges Proust
Gimė 1871 m. liepos 10 d.
Paryžiuje
Mirė 1922 m. lapkričio 18 d. (51 metai)
Paryžiuje
Veikla prancūzų intelektualas, rašytojas, eseistas, kritikas.

Marselis Prustas (pranc. Marcel-Valentin-Louis-Eugène-Georges Proust 1871 m. liepos 10 d. Paryžiuje1922 lapkričio 18 d. Paryžiuje) – prancūzų intelektualas, rašytojas, eseistas, kritikas. Žymiausias jo kūrinys yra septynių dalių epopėja Prarasto laiko beieškant (À la recherche du temps perdu).


   Šį biografinį straipsnį reikėtų sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus.
Jei galite, prašome sutvarkyti šį straipsnį. Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą.
Priežastys, dėl kurių straipsnis laikomas nesutvarkytu, aiškinamos straipsnyje Nesutvarkyti straipsniai.

Daugelį savo gyvenimo metų Marselis Prustas praleido Paryžiuje, kuriame gimė 1871 liepos 10 d. Vaikystėje atostogų metu dažnai važiuodavo pas gimines į Iljerą netoli Šatro. Šiandien šios vietovės pavadinime atsirado antras žodis Iljeras-Kombrė, t. y. papildytas pavadinimu, kurį Marselis Prustas sukūrė "Prarastame laike". Marselis Prustas niekada nepasižymėjo stipria sveikata, nuo dešimties metų sirgo astma ir mokyklą lankė nereguliariai. Po mokyklos ir vienerių metų karinės tarnybos jis Sorbonoje pradėjo studijuoti teisę ir kartu klausėsi filosofo Anri Bergsono paskaitų, kurių gyvenimo filosofija sustiprino įsitikinimą, kad gyvenimas jam iš esmės yra kūryba. Dvidešimties rašytojas žurnaluose "Le Banquet" ir "Revue Blanche" išspausdino nemaža prozos kūrinių. Dar būdamas jaunas, Marselis Prustas bendravo su aristokratija ir stambiąja buržuazija, o audringą visuomeninį gyvenimą Paryžiuje dažnai keisdavo poilsis Normandijos pakrantėje.

1896 m. pasirodė jo pirmoji knyga „Malonumai ir dienos“. Knygoje greta pasakojimų, eilėraščių ir prozos kūrinių buvo keturi muzikiniai kūriniai fortepijonui, kuriuos parašė jo draugas kompozitorius Reinaldas Hanas, ir daugybė akvarelininkės ir dvarininkės Madlenos Lemer iliustracijų. Beje, Marselis Prustas dažnai lankydavosi pastarosios salone, kur susipažino su daugeliu menininkų. Kitus aštuonerius metus jis rašė 1000 puslapių apimties romaną, kuris liko nebaigtas ir nežinomas. Jis pasirodė tik praėjus 30 metų po autoriaus mirties pavadinimu „Žanas Santėjus“. 1905 m. mirė jo motina, kurią jis mylėjo labiau už viską pasaulyje. po metų jis persikėlė į mirusio dėdės butą Hausmano bulvare ir visiškai pasitraukė iš visuomeninio gyvenimo. Savo darbo kambarį nuo išorinio triukšmo jis izoliavo kamštinėmis plokštėmis ir pasinėrė į 7 romanų ciklo „Prarasto laiko beieškant“ rašymą, tapusį vieninteliu jo gyvenimo tikslu.

Ciklą sudarė „Svano pusėje“ (1913), „Žydinčiųjų mergaičių šešėlyje“ (1918), „Germantai“ (1920/1921), „Sodoma ir Gomora“ (1921/1923), „Kalinė“ (1923), „Pabėgėlė“ (1925) ir „Atrastas laikas“ (1927). M. Prustas mirė Paryžiuje 1922 m. lapkričio 18 d. susirgęs bronchitu.