Breslaujos apskritis (1566–1795): Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Naršyti istoriją interaktyviai
← Prieš tai darytas keitimasKitas pakeitimas →
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VizualusVikitekstas
CD (aptarimas | indėlis)
321 986 keitimai
Lazdynas (aptarimas | indėlis)
51 001 keitimas
šaltinis
Eilutė 1: Eilutė 1:
[[vaizdas:POL powiat brasławski map.svg|thumb|200px|Pavietas Vilniaus vaivadijoje (1925-39 m.)]]
[[vaizdas:POL powiat brasławski map.svg|thumb|200px|Pavietas Vilniaus vaivadijoje (1925-39 m.)]]


'''Breslaujos apskritis''' (dar vadinta '''Breslaujos pavietu''', {{pl|Powiat brasławski}}) - administracinis vienetas, egzistavęs XVI a.-1835 ir 1920-1939. Jis buvo dabartinės [[Baltarusija|Gudijos]] ir [[Lietuva|Lietuvos]] teritorijoje, į rytus nuo [[Utena|Utenos]]. Minima nuo XVI amžiaus.
'''Breslaujos apskritis''' (dar vadinta '''Breslaujos pavietu''', {{pl|Powiat brasławski}}) - administracinis vienetas, egzistavęs XVI a.-[[1835]] m. ir [[1920]]-[[1939]] m. dabartinės [[Baltarusija|Gudijos]] ir [[Lietuva|Lietuvos]] teritorijoje, į rytus nuo [[Utena|Utenos]]. Minima nuo XVI amžiaus. Centras iki [[1794]] m. ir [[1801]]–[[1808]] m. [[Breslauja]] ir [[1794]]–[[1801]] m. ir [[1808]]–[[1835]] m. – [[Vidžiai]].

Centras buvo [[Breslauja]] (iki [[1794]] m. ir [[1801]]–[[1808]] m.) ir [[Vidžiai]] ([[1794]]–[[1801]] m. ir [[1808]]–[[1835]] m.).


== Istorija ==
== Istorija ==
Breslaujos pavietas ir apskritis minima nuo XVI a. pradžios kaip [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]] [[Gardino vaivadija|Gardino vaivadijos]] dalis. Per [[1564]]–[[1566]] m. reformas gavo bajoriškos savivaldos teises. [[1793]] m. apskrities teritorija padalinta: dalis prijungta prie [[Rusijos imperija|Rusijos imperijos]] – įėjo į [[Minsko gubernija|Minsko gubernijos]] [[Dysnos apskritis|Dysnos apskritį]], o vakarinė dalis ir performuota į trumpai egzistavusią ([[1793]]–[[1795]] m.) [[Breslaujos vaivadija|Breslaujos vaivadiją]]. Nuo [[1795]] m. teritorija priklausė [[Vilniaus gubernija]]i. [[1835]] m. apskrities centras perkeltas į [[Zarasai|Zarasus]] ir Breslaujos apskrities teritorijoje suformuota [[Zarasų apskritis]], kuri nuo [[1843]] m. priklausė [[Kauno gubernija]]i.


Breslaujos apskritis vėl atkurta [[Lenkija]]i okupavus Zarasų apskrities dalį. [[1920]]–[[1922]] m. ji buvo [[Vidurio Lietuva|Vidurinėje Lietuvoje]], [[1922]]–[[1925]] m. [[Vilnius|Vilniaus]] administracinėje apygardoje, [[1925]]–[[1939]] m. [[Vilniaus vaivadija|Vilniaus vaivadijoje]]. [[1925]] m. [[Dūkšto valsčius]] priskirtas [[Švenčionių apskritis|Švenčionių apskričiai]], o prie Breslaujos apskrities prijungti 8 [[Dysnos apskritis|Dysnos apskrities]] valsčiai. [[1939]] m. rytinė apskrities dalis atiteko [[Baltarusija]]i, o vakarinė – [[Lietuva]]i – prijungta prie [[1939]] m. [[spalio 30]] d. sudarytos [[Švenčionėlių apskritis|Švenčionėlių apskrities]].<ref> {{VLE|III}} 471 psl. </ref>
* Breslaujos pavietas ir apskritis minima nuo XVI a. pradžios kaip [[LDK]] [[Gardino vaivadija|Gardino vaivadijos]] dalis. Per [[1564]]–[[1566]] m. reformas gavo bajoriškos savivaldos teises.
* [[1793]] m. apskrities teritorija buvo padalinta: dalis prijungta prie [[Rusijos imperija|Rusijos imperijos]] – įėjo į [[Minsko gub]]ernijos [[Dysnos apskr]]itį, o vakarinė dalis ir performuota į trumpai egzistavusią ([[1793]]–[[1795]] m.) [[Breslaujos vaivadija|Breslaujos vaivadiją]]
* Nuo [[1795]] m. priklausė [[Vilniaus gubernija]]i.
* [[1835]] m. apskrities centras buvo perkeltas į [[Zarasai|Zarasus]] ir Breslaujos apskrities teritorijoje suformuota [[Zarasų apskritis]] (ši nuo [[1843]] m. priklausė [[Kauno gubernija]]i).
* Breslaujos apskritis vėl atkurta [[Lenkija]]i okupavus dalį [[Zarasų apskr]]ities: [[1920]]–[[1922]] m. ji buvo [[Vidurio Lietuva|Vidurinėje Lietuvoje]], [[1922]]–[[1925]] m. [[Vilnius|Vilniaus]] administracinėje apygardoje, [[1925]]–[[1939]] m. [[Vilniaus vaiv]]adijoje.
* [[1925]] m. Dūkšto valsčius priskirtas [[Švenčionių apskritis|Švenčionių apskričiai]], o prie Breslaujos apskrities prijungti 8 [[Dysnos apskritis|Dysnos apskrities]] valsčiai.
* [[1939]] m. rytinė apskrities dalis atiteko [[Baltarusija]]i, o vakarinė – [[Lietuva]]i (prijungta prie [[Švenčionėlių apskr]]ities, sudarytos [[1939]] m. [[spalio 30]] d.).



{{aps-ist}}
{{aps-ist}}
Eilutė 62: Eilutė 54:
| [[Smalvų valsčius]] || 1922–1939 || [[Turmantas]]
| [[Smalvų valsčius]] || 1922–1939 || [[Turmantas]]
|-
|-
| Ugarių valsčius || || [[Ugariai]]
| [[Ugarių valsčius]] || || [[Ugariai]]
|-
|-
| [[Vidžių valsčius]] || 1922–1939 || [[Vidžiai]]
| [[Vidžių valsčius]] || 1922–1939 || [[Vidžiai]]
|}
|}

== Šaltiniai ==
{{ref}}


[[Kategorija:LDK administraciniai vienetai]]
[[Kategorija:LDK administraciniai vienetai]]

13:52, 8 lapkričio 2009 versija

Pavietas Vilniaus vaivadijoje (1925-39 m.)

Breslaujos apskritis (dar vadinta Breslaujos pavietu, lenk. Powiat brasławski) - administracinis vienetas, egzistavęs XVI a.-1835 m. ir 1920-1939 m. dabartinės Gudijos ir Lietuvos teritorijoje, į rytus nuo Utenos. Minima nuo XVI amžiaus. Centras iki 1794 m. ir 1801–1808 m. Breslauja ir 1794–1801 m. ir 1808–1835 m. – Vidžiai.

Istorija

Breslaujos pavietas ir apskritis minima nuo XVI a. pradžios kaip Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Gardino vaivadijos dalis. Per 1564–1566 m. reformas gavo bajoriškos savivaldos teises. 1793 m. apskrities teritorija padalinta: dalis prijungta prie Rusijos imperijos – įėjo į Minsko gubernijos Dysnos apskritį, o vakarinė dalis ir performuota į trumpai egzistavusią (1793–1795 m.) Breslaujos vaivadiją. Nuo 1795 m. teritorija priklausė Vilniaus gubernijai. 1835 m. apskrities centras perkeltas į Zarasus ir Breslaujos apskrities teritorijoje suformuota Zarasų apskritis, kuri nuo 1843 m. priklausė Kauno gubernijai.

Breslaujos apskritis vėl atkurta Lenkijai okupavus Zarasų apskrities dalį. 1920–1922 m. ji buvo Vidurinėje Lietuvoje, 1922–1925 m. Vilniaus administracinėje apygardoje, 1925–1939 m. Vilniaus vaivadijoje. 1925 m. Dūkšto valsčius priskirtas Švenčionių apskričiai, o prie Breslaujos apskrities prijungti 8 Dysnos apskrities valsčiai. 1939 m. rytinė apskrities dalis atiteko Baltarusijai, o vakarinė – Lietuvai – prijungta prie 1939 m. spalio 30 d. sudarytos Švenčionėlių apskrities.[1]


Apskrities istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Suskirstymas Gyvenvietės


1790 5525 85.932 21 miestas ir miestelis
1921 62.682
1931 4156

Valsčiai

Valsčius Laikotarpis Centras
Apso valsčius 1922–1939 Apsas
Bainos valsčius 1926–1939 Baina
Breslaujos valsčius 1922–1939 Breslauja
Čeresų valsčius 1926–1927 Čeresai
Drūkšių valsčius 1922–1939 Drūkšiai
Drujos valsčius 1926–1939 Druja
Dūkšto valsčius 1922–1925 Dūkštas
Jodų valsčius 1926–1939 Jodai
Levanpolės valsčius 1926–1939 Levanpolė
Miorų valsčius 1926–1939 Miorai
Naujojo Paguosčio valsčius 1926–1939 Naujasis Paguostis
Perbrado valsčius 1926–1939 Perbradas
Pliusų valsčius 1922–1939 Pliusos
Rimšės valsčius 1922–1939 Rimšė
Slabados valsčius 1922–1939 Slabada
Smalvų valsčius 1922–1939 Turmantas
Ugarių valsčius Ugariai
Vidžių valsčius 1922–1939 Vidžiai

Šaltiniai

  1. ↑ Breslaujos apskritis (1566–1795). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003 471 psl.
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Breslaujos_apskritis_(1566–1795)&oldid=2319329"