Panemunė (Kaunas): Skirtumas tarp puslapio versijų
S robotas: smulkūs taisymai |
|||
| Eilutė 21: | Eilutė 21: | ||
[[1384]] m. [[kryžiuočiai|kryžiuočių]] karo kelių aprašymuose paminėtas ''Vaišvydų'' kaimas. [[XVI a.]] minimas Panemunės kaimas, [[1559]] m. – [[Panemunės dvaras]]. Istorikai spėja, kad [[XVII a.]] prie dvaro jau buvęs ir Panemunės miestelis. |
[[1384]] m. [[kryžiuočiai|kryžiuočių]] karo kelių aprašymuose paminėtas ''Vaišvydų'' kaimas. [[XVI a.]] minimas Panemunės kaimas, [[1559]] m. – [[Panemunės dvaras]]. Istorikai spėja, kad [[XVII a.]] prie dvaro jau buvęs ir Panemunės miestelis. |
||
XVII a. Panemunės savininku tapo iš žemaičių bajorų kilęs Simonas Sirutis. [[1742]] m. karaliaus [[Augustas III|Augusto III]] jis paskirtas Kauno [[seniūnas|seniūnu]]. Vėliau S.Siručio sūnėnas Bernardas Motiejus Sirutis tapo pirmuoju Panemunės klebonu. |
XVII a. Panemunės savininku tapo iš žemaičių bajorų kilęs Simonas Sirutis. [[1742]] m. karaliaus [[Augustas III|Augusto III]] jis paskirtas Kauno [[seniūnas|seniūnu]]. Vėliau S. Siručio sūnėnas Bernardas Motiejus Sirutis tapo pirmuoju Panemunės klebonu. |
||
1859–[[1860]] m. klebono R.Bučionio pastangomis pastatyta mūrinė bažnyčia, įkurtos Panemunės kapinės (čia palaidotas prezidentas [[Aleksandras Stulginskis]], lakūnas [[Jurgis Dobkevičius]], knygnešys [[Adomas Grinevičius]] ir kt.). |
1859–[[1860]] m. klebono R.Bučionio pastangomis pastatyta mūrinė bažnyčia, įkurtos Panemunės kapinės (čia palaidotas prezidentas [[Aleksandras Stulginskis]], lakūnas [[Jurgis Dobkevičius]], knygnešys [[Adomas Grinevičius]] ir kt.). |
||
14:47, 7 lapkričio 2009 versija
| Panemunė | ||
|---|---|---|
  Panemunė |
||
| 54°51′40″ š. pl. 23°57′50″ r. ilg. / 54.86111°š. pl. 23.96389°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Kauno apskritis
| |
| Savivaldybė |  Kauno miesto savivaldybė
| |
| Seniūnija | Panemunės seniūnija | |
| Gyventojų | 9 900 | |
Panemunė (arba Aukštoji Panemunė) – Kauno miesto dalis kairiajame Nemuno krante, aukščiau Jiesios upės žiočių. Plotas 2,8 km². Stovi Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčia (nuo 1859 m.), rugpjūčio mėnesį kasmet vyksta šv. Roko atlaidai. Panemunėje plyti didžiausias Kaune Panemunės šilas. Dalį teritorijos užima carinio laikotarpio karinis miestelis.
Istorija
1384 m. kryžiuočių karo kelių aprašymuose paminėtas Vaišvydų kaimas. XVI a. minimas Panemunės kaimas, 1559 m. – Panemunės dvaras. Istorikai spėja, kad XVII a. prie dvaro jau buvęs ir Panemunės miestelis.
XVII a. Panemunės savininku tapo iš žemaičių bajorų kilęs Simonas Sirutis. 1742 m. karaliaus Augusto III jis paskirtas Kauno seniūnu. Vėliau S. Siručio sūnėnas Bernardas Motiejus Sirutis tapo pirmuoju Panemunės klebonu.
1859–1860 m. klebono R.Bučionio pastangomis pastatyta mūrinė bažnyčia, įkurtos Panemunės kapinės (čia palaidotas prezidentas Aleksandras Stulginskis, lakūnas Jurgis Dobkevičius, knygnešys Adomas Grinevičius ir kt.).
1864 m. rašytiniuose šaltiniuose paminėtas bavariško alaus fabrikėlis – bene pirmoji pramonės įmonė Panemunėje. XIX a. pab. Panemunė išpirkta iš paskutiniųjų jos savininkų – Hassfortų. Rusijos imperijos valdžia Panemunę pasirinko savo vakarinėms sienoms stiprinti – Kauno tvirtovės statybai. 1913 m. čia įrengtas pirmasis Lietuvoje aerodromas. Apie 1900 m. veikė Panemunės Arkangelo Mykolo cerkvė.
1922 m. į Panemunę atkelta Karo mokykla, įrengtas vienas geriausių Lietuvoje kariuomenės sporto stadionų. 1919–1935 m. vyko traukinių eismas siauruoju geležinkeliu Panemunė-Senamiestis. 1927–1928 m. pastatytas gelžbetoninis tiltas per Nemuną tarp Šančių ir Panemunės. 1931 m. LR ministerių kabineto nutarimu Panemunės miestelis prijungtas prie Kauno ir perėjo miesto savivaldybės žinion, įsteigta Vytauto Didžiojo aukštoji karo mokykla.
1933 m. Panemunė paskelbta kurortu, tapo turtingų miestiečių užmiesčio namų (daugiausia medinių) rajonu. Buvo statomi vilas primenantys individualūs ir daugiabučiai namai, atitraukti toliau nuo gatvės. Sklypai dideli ir gausiai apželdinti. A.Smetonos alėjoje, Gailutės gatvėje iki šiol yra išlikę tarpukario pastatų, išsiskiriančių įdomia eklektiška architektūra.
Pavadinimo kilmė
Gyvenvietė pavadinta pagal upę, pratekančią šalia – Nemuną.
