Latvija

Vėliava Herbas
Latvija žemėlapyje
Valstybinė kalba	Latvių
Sostinė	Ryga
Didžiausias miestas	Ryga
Valstybės vadovai  • Prezidentas  • Premjeras  • Seimo Pirmininkas	Valdis Zatlers Valdis Dombrovskis Gundars Daudze
Plotas  • Iš viso  • % vandens	64 589 km2 (121) 1,5%
Gyventojų  • 2009 liepa  • Tankis	2 255 500 (138) 35,22 žm./km2 (135)
BVP  • Iš viso  • BVP gyventojui	2004 (progn.) 10,47 mlrd. € (93) 4 547 € (52)
Valiuta	Latas
Laiko juosta  • Vasaros laikas	UTC +2 UTC +3
Nepriklausomybė Paskelbta Pripažinta TSRS okupacija Atkurta Pripažinta	Nuo Rusijos imperijos 1918 lapkričio 18 1920 rugpjūčio 11 1940 birželio 17 1990 gegužės 4 1991 rugpjūčio 21
Interneto kodas	.lv
Šalies tel. kodas	371

Latvijos Respublika (latv. Làtvijas Rèpublika (Làtvija)) – valstybė Europos šiaurės rytuose, Baltijos jūros rytinėje pakrantėje. Latvija yra viena iš Baltijos šalių kartu su Estija (343 km) ir Lietuva (588 km), kurios yra jos kaimynės iš šiaurės ir iš pietų. Rytuose Latvija ribojasi su Rusija (276 km), o pietryčiuose su Baltarusija (141 km). Jūros siena Latvija ribojasi su Švedija. Latvija priskiriama vidutinių platumų klimato zonai.

Latviai ir lietuviai yra vieninteliai gyvi baltų ir baltų kalbų atstovai. Latviai turi daug ko bendra tiek su lietuviais, tiek su estais. Dabartinis Latvijos valstybės pavadinimas kilo nuo latvių kalbos žodžio Latvji, kuris, kaip spėjama, galėjo kilti iš upės pavadinimo Latve ar Latva, neva tekėjusia per dabartinę Rytų Latviją.

Latvija yra unitarinė parlamentinė respublika, kuri administraciniu požiūriu skirstoma į 118 savivaldybes (109 savivaldybių ir 9 miestai). Sostinė ir didžiausias šalies miestas yra Ryga. Latvija nuo 1991 m. rugsėjo 17 d. yra Jungtinių Tautų, nuo 2004 m. balandžio 2 d. NATO, o gegužės 1-ąją, kartu su Lietuva ir Estija ES nare.

Latvijos nacionaliniai simboliai – baltoji kielė, dvitaškė boružė, baltoji ramunė, liepa ir ąžuolas.

Istorija

Baltų gentys 12 amžiuje

Pirmieji gyventojai į Latvijos teritoriją atklydo 11 000 m. pr. m. e. Maždaug 2000 m. pr. m. e. Rytų Pabaltijyje pasirodė indoeuropiečiai, t. y. baltų genčių pirmtakai, kurie prie pat jūros sukūrė Pamarių kultūros įvairovę bei vėliau rutuliojosi ir į kuršių, žiemgalių ir sėlių gentis.

Dabartinė Latvijos teritorija, pasibaigus XIII a. šiaurės baltų kovoms su vokiečiais, pateko į penkių feodalinių valstybėlių, sudariusių Livonijos konfederaciją, sudėtį. XVI a. viduryje (1561 m.) Latvijos Vidžemė ir Latgala buvo prijungtos prie LDK, o etnografinis Kuršas, Žiemgala ir Sėla sujungti į Kuršo kunigaikštystę (sostinė Mintauja, dab. Jelgava), kuri buvo LDK (nuo 1569 m. – Abiejų Tautų Respublikos) vasalė. 1629 m. Vidžemė su Ryga atiteko Švedijai, o 1721 m. – Rusijai. 1772 m. prie Rusijos imperijos prijungiama Latgala, 1795 m. – Kuršo kunigaikštystė.

Tik nuo XIX a. vidurio ir prasideda tikrasis latvių tautinis pabudimas, kai atsiranda vadinamasis jaunalatvių sąjūdis. Jo pradžia tradiciškai laikomi 1855 m., kai Tartu universitete studijuojančių latvių studentų grupė ima organizuoti vadinamuosius latviškus vakarus. Jaunalatviai ragina priešintis germanizacijai, ima pašiepti vadinamuosius „karklinius vokiečius“ (germanizuotus latvius) pasisako už lygiavertės vokiečiams latvių moderniosios tautos kūrimą, latvių rašytinės kalbos, literatūros plėtrą.

1918 m. lapkričio 18 d. Rygoje susirinkusi iš įvairių politinių partijų atstovų sudaryta Latvijos tautos taryba paskelbė šalies nepriklausomybę. Formuoti pirmąją Latvijos vyriausybę buvo pavesta Karliui Ulmaniui. 1920 m. gegužės 1 d. susirinko Latvijos steigiamasis seimas (150 deputatų), kuris dirbo iki 1922 m. lapkričio.

1922 m. vasario 15 d. buvo priimta Latvijos Respublikos konstitucija. Po diskusijų dėl valstybės santvarkos buvo atmestos idėjos dėl dviejų rūmų parlamento ir Latgalos autonomijos. Nuo 1918 iki 1934 m. Latvijoje pasikeitė 18 vyriausybių. 1934 m. prasidėjo K. Ulmanio režimo, kuriam būdingas didesnis piliečių laisvių varžymas, nei kaimyninėse Lietuvos ir Estijos diktatūrose, laikotarpis.

Latvija, 1920-1940

Pirmasis nepriklausomybės laikotarpis baigėsi 1940 m. birželio 17 d. kaip 1939 m. pasirašyto sovietų ir nacių susitarimo (Ribentropo-Molotovo paktas) slaptojo priedo išdava. Išskyrus trumpą Vokietijos okupacijos periodą II pasaulinio karo metu, Latvija buvo sovietine respublika iki sovietų valstybės reformų pradžios, kurios stimuliavo Latvijos nepriklausomybės judėjimą.

1980 m. Latvijos TSR, kaip ir kitoms Baltijos valstybėms suteikta didesnė autonomija. 1988 m. leista naudoti tarpukario nepriklausomos Latvijos vėliavą, kuri oficialiai pripažinta Latvijai tapus nepriklausoma. Per 1990 m. kovo demokratinius rinkimus Latvijos liaudies fronto kandidatai įgijo dviejų trečdalių daugumą Aukščiausioje Taryboje.

Paskelbus nepriklausomybę Latvija tapo JT. 1993 m. atkūrus 1922 m. konstituciją pirmuoju prezidentu tapo Guntis Ulmanis, o 1995 m. Andris Škėlė tapo ministru pirmininku.

Latvija buvo pirmoji iš trijų Baltijos valstybių priimta į Pasaulio prekybos organizaciją.

1999 m. pabaigoje Helsinkyje, Europos Sąjungos vyriausybių vadovai pakvietė Latviją pradėti derybas dėl prisijungimo prie Europos Sąjungos. 2004 m. balandžio 2 d. Latvija tapo NATO, o gegužės 1-ąją, kartu su Lietuva ir Estija ES nare. Per 2003 m. referendumą dėl narystės ES, iš 72,5 % balsavusiųjų 67 % balsavo už.

Politinė sistema

Latvijos valdymo forma yra parlamentinė demokratija. Ši sistema galiojo iki Antrojo pasaulinio karo (1918 - 1936 m.) ir nuo 1991 m. 100 vienų rūmų parlamento (Saeima) narių renkami visuotiniuose rinkimuose trejiems metams remiantis proporcine rinkimų sistema. Prezidentą renka parlamentas paprasta balsų dauguma slaptu balsavimu ketveriems metams. Prezidento mandatas gali būti vieną kartą atnaujintas. Prezidentas skiria premjerą, kuris formuoja ministrų kabinetą. Ministrų kabinetą sudaro 17 ministerijų atstovai, kuriems vadovauja ministras pirmininkas. Ministras pirmininkas turi dalyvauti visuose parlamento ir vyriausybės posėdžiuose.

Vaizdas:LV-pase-3.jpg

Latvijos piliečių pasai

2006 m. spalio 7 d. išrinktojo parlamento mandatų pasiskirstymas (100):

• Liaudies partija – 23;
• Žaliųjų ir Valstiečių sąjunga – 18;
• „Naujasis laikas“ – 18;
• „Santarvės centras“ – 17;
• Latvijos Pirmosios partijos ir „Latvijos kelio“ susivienijimas – 10;
• „Tėvynei ir Laisvei“ / Latvijos Nacionalinės Nepriklausomybės Sąjūdis – 8;
• Politinių organizacijų susivienijimas „Už žmogaus teises vieningoje Latvijoje“ – 6.

Dabartinė valdančioji koalicija sudaryta 2007 m. gruodį. Jai vadovauja Valdis Dombrovskis. Į valdančiosios koalicijos sudėtį įeina šios partijos:

• Tautos partija
• Žaliųjų ir Valstiečių sąjunga
• Latvijos Pirmosios partijos ir „Latvijos kelio“ susivienijimas

Dabartinė valdančioji koalicija yra centro dešinės pakraipos.

Šiuo metu Latvijos užsienio politika orientuota į ES, o santykiai su Rusija laikomi gan įtempti.

2002 m. gruodžio 13 d. po ES aukščiausiojo lygio susitikimo Latvija kartu su kitomis 9 šalimis įtraukta į ES plėtros programą. Po 2003 m. rugsėjo 20 d. vykusio referendumo 67 % rinkėjų pasisakė už įstojimą į ES. 2004 m. balandžio 2 d. Latvija tapo NATO, o gegužės 1 d. ES nare.

Administracinis suskirstymas

Savivaldybės

Savivaldybės nuo 2009 m. liepos 1 d.

1991-2009 m. liepos 1 d. Latvijoje buvo trijų lygių savivaldos sistema, iš viso 522 savivaldybės. Pirmąjį lygį sudarė 7 respublikiniai miestai ir 50 rajoninių miestų, antrąjį – 41 nuovadas su aplinkinėmis teritorijomis, trečiąjį – 424 pagastai. Pagal Europos Sąjungos statistinę nomenklatūrą savivaldybėms buvo suteikti NUTS:LV kodai. Kiekvienoje savivaldybėje buvo renkama taryba, sudaroma administracija. Taupant valdymo išlaidas įvykdyta administracinė reforma ir įsteigti 109 nuovadai bei 9 respublikiniai miestai, turintys savivaldos teises.

Miestai:

• Daugpilis
• Jėkabpilis
• Jelgava
• Jūrmala
• Liepoja
• Rėzeknė
• Ryga
• Valmiera
• Ventspilis

Etnografiniai regionai

Latvijos istoriniai-etnografiniai regionai

Latvijoje yra išskiriami šie istoriniai-etnografiniai regionai:

• Kuršas (latv. Kurzeme);
• Vidžemė (latv. Vidzeme);
• Žiemgala (latv. Zemgale);
• Latgala (latv. Latgale);
• Aukšžemė (latv. Augšzeme, Augškurzeme, Sēlija);

Nors grynai etnografinių Latvijos regionų yra penki, istoriniu požiūriu etnografinis Kuršas, Žiemgala ir Aukšžemė (Sėla) traktuojami kaip vienas regionas ir vadinami dažniausiai vienu – Kuršo – vardu, nes 1561-1795 m. šios žemės buvo Kuršo kunigaikštystės, o kraštą užėmus Rusijos imperijai – Kuršo gubernijos dalys. Todėl Latvijos sritys tradiciškai vadinamos ne etnografiniais, o istoriniais-etnografiniais regionais (latv. kultūrvēsturiski novadi). Tad Latvijos herbo trys žvaigždės simbolizuoja tris istorinius-etnografinius regionus: Kuršą (su Žiemgala ir Aukšžeme), Vidžemę ir Latgalą.

1991 m. vasario 4 d. Latvijos vyriausybės potvarkiu įkurta speciali teritorija tradiciniuose lyvių gyvenamuose kaimuose šiaurės Kurše. Šiam regionui suteiktas lyviškas pavadinimas Livõd Randa, reiškiantis lyvių pakrantę. Tai lyvių kultūros ir istorijos saugoma teritorija. 1991 m. kovo 19 d. lyviai šalia latvių pripažinti Latvijos autochtonais, valstybiniu lygiu remiama jų kalba ir kultūra.

Geografija

Panorama nuo Gaizinkalnio.

Latvija politiniu požiūriu priskiriama Šiaurės Europai, nors geografiškai labiau tinkama priskirti Baltijos šalims (t.y. vidurio rytų Europai). Latvijos plotas yra 64 589 km², ji sausuma ribojasi su Estija, Rusija, Baltarusija ir Lietuva, jūra - su Švedija. Sausumos sienų ilgis – 1 338 km; iš jų su Baltarusija – 161 km, su Estija – 343 km, su Lietuva – 588 km, su Rusija – 246 km. Jūros sienos ilgis – 498 km.

Latvija plotu (64,6 tūkst. km²) yra didesnė už Nyderlandus (41,5 tūkst. km²), Belgiją (30,5 tūkst. km²), Daniją (43,1 tūkst. km²), Šveicariją (41,2 tūkst. km²), Estiją (45,2 tūkst. km²), mažesnė - už Austriją (83,9 tūkst. km²), Čekiją (78,9 tūkst. km²) ir beveik lygi su Lietuva (65,3 tūkst. km²) ir Airija (70,3 tūkst. km²).

Baltijos jūra prie Latvijos krantų gan sekli. Pakrantėje į vakarus nuo Kolkos rago gylis 35, o Rygos įlankoje 26 metrai.

Latvijos laiko juosta yra UTC+2 h (kaip Helsinkis, Vilnius, Atėnai, Jeruzalė).

Gamtiniai ištekliai: dolomitas, gintaras, hidroenergija, mediena, ariama žemė.

Iki 1940 m. Latvijos teritorija buvo 1.300 km² didesnė. 1944 m. Latviją prijungus prie TSRS (po vokiečių okupacijos), Abrenės miestas ir šešis valsčiai priskirti Rusijai. Iš viso 1075,31 km² ir 1944 m. rugpjūčio 23 d. įtraukė juos į naujai suformuotą Pskovo sritį, nepaisydama vietinių gyventojų protestų. Laikui bėgant į Abrenės kraštą gyventi atsikėlė rusai ir kitų TSRS tautų žmonės. Latvių skaičius pastebimai sumažėjo ir pagal paskutinius statistinius duomenis Pytalovo (Abrenės) rajone gyvena iš viso 73 žmonės kurie nurodo savo tautybę – latviai.

Reljefas

Latvijos reljefą suformavo ledynmetis, kurio padarinys yra didžiausia šalies kalva 311 m aukščio Gaizinkalnis. Kraštovaizdžiui būdingos moreninės kalvos (40% teritorijos) su daugybe ežerų ir upelių, plati, mažai išraižyta pakrantės lyguma. Latvija yra Rytų Europos lygumos šiaurės vakaruose. Kalvotos aukštumos kaitaliojasi su lėkštomis ir pelkėtomis žemumomis. Baltijos jūros pakrante 2-3 km, vietomis iki 50 km, pločio ruožu tęsiasi pajūrio žemuma. Šiaurėje yra 40-60 m. aukščio Šiaurės Latvijos žemuma, kuri pietuose pereina į kalvotą Vidurio Latvijos žemumą (jos daugumą sudaro Žiemgalos lyguma). Į vakarus nuo jos - Kuršo aukštuma, kurios aukščiausias taškas Krievukalnis (184 m). Venta ją dalija į į Vakarų ir Rytų Kuršo aukštumas. Latvijos centre plyti Centrinė Vidžemės aukštuma (Gaizinkalnis, 311 m). Į šiaurės rytus nuo jos, Estijos pasienyje, yra Alūksnės aukštuma (Delinkalnis, 271 m).

Latvijos pietryčiuose yra upių slėnių, ežerų duburių suskaidyta Latgalos aukštuma (Didysis Liepukalnis, 289 m) - moreninės kalvos ir keimai. Tarp Centrinės Vidžemės ir Latgalos aukštumų yra Rytų Latvijos žemuma, o jos centre - plokščia, pelkėta Lubano žemuma. Latvijos teritorija geologiniu požiūriu yra Rytų Europos platformoje. Kristalinis pamatas Latvijos šiaurės rytuose stūgso 300-400 m gylyje, pietvakariuose - iki 2200 m. Nuosėdų dangą sudaro viršutinio proterezojaus, paleozojaus, triaso, jūros karbonatinės ir terigeninės nuosėdos, kvartero dariniai.

Koordinatės

Vaizdas:Kaart Letland lt.jpg

Latvijos žemėlapis

• Šiaurė: 58°05' š. pl., paminklas "Baltās naktis", Valmieros rajonas Ipikų pag.
• Vakarai: 28°14' v. ilg., paminklas "Austras koks", Ludzos rajonas Pasienės pag.
• Pietūs: 55°40' p. pl., paminklas "Saules puķe", Daugpilio rajonas Demenės pag.
• Rytai: 20°58' r. ilg., paminklas "Zaļais stars", Liepojos rajonas Nycos pag.

Fauna ir flora

Didelę dalį šalies dengia miškai (apie 40% Latvijos ploto). 51% visų miškų yra pušynai. Jų daugiausia šalies vakaruose, pietryčiuose ir šiaurės vakaruose. Eglynai užima 17%, o beržynai 21% miško. Yra ąžuolynų, alksnynų, drebulynų. Pavieniui auga klevai, liepos, uosiai. Pievos užima 4%, o pelkės 4,7% Latvijos ploto. Labiausiai pelkėti šiaurės rytai. Iš viso yra ~2000 aukštesniųjų augalų rūšių, iš jų 1390 gaubtasėklių, 84 plikasėklių rūšys. 240 rūšių yra vaistinės, 155 tinka maistui, 284 dekoratyvinės ir 100 nuodingų.

Manoma, kad pirmieji gyvūnai gyvenę Latvijos teritorijoje ledynmečiu buvo vabzdžiai ir kiti bestuburiai. Pirmieji žinduoliai atklydę į Latviją buvo šiaurės elniai, kurie dabar gyvena tundroje. Šiek tiek vėliau pradėjo gyventi ir mėsėdžiai - rudieji lokiai, vilkai ir poliarinės lapės. Dabartinio Latgalos regiono teritorijoje gyvenę rudieji lokiai dabar išnaikinti.

Ilgainiui kintant klimatui, prasidėjo augmenijos ir gyvūnijos pokyčiai. Atlanto laikotarpiu, kai klimatas buvo šiltesnis, Latvijos teritorijoje gyveno daug žolėdžių: tauras, laukiniai arkliai ir stumbrai. Latvijoje šiuo metu yra 507 stuburinių ir apie 17 540 rūšių bestuburių gyvūnų. Šiuo metu Latvijoje galima rasti tokių gyvūnų rūšių, kaip taurusis elnias, pilkasis kiškis, rudoji lapė, briedis, pilkasis vilkas, lūšis ir bebras.

Gamtos apsauga

Latvijoje yra 4 nacionaliniai parkai, 4 rezervatai ir 1 biosferos rezervatas. Seniausias, bet mažiausias (163 km²) nacionalinis parkas Latvijos teritorijoje yra Slyterės nacionalinis parkas. Jis buvo įkurtas 1921 m., kaip gamtos rezervatas. Antras (596 km²) pagal dydį ir naujausias (įkurtas 2007 m.) Latvijoje esantis Raznos nacionalinis parkas. Trečias pagal dydį yra Kemerių nacionalinis parkas (406 km²), įsteigtas 1997 m. Didžiausias Latvijos nacionalinis parkas yra Gaujos nacionalinis parkas. Jis užima apie 917 km² plotą ir buvo įsteigtas 1973 m. Latvijos narystės Tarybų Sąjungoje metu.

Klimatas

Latvijoje vyrauja vidutinių platumų klimatas, pereinamasis iš jūrinio į žemyninį. Sausio vidutinė temperatūra pajūryje nuo -2°C iki -3°C, rytuose -7°C, liepos atitinkamai +16°C ir +18°C. Kritulių 550-800 mm per metus (~70 % vasarą). Daugiausiai jų iškrinta Vidžemės aukštumoje, mažiausiai Vidurio Latvijos žemumoje. Vegetacijos laikotarpis 175 - 195 dienos. Vyrauja vakarų vėjai. Per metus būna 150 - 180 apsiniaukusių dienų.%.

Latvijos klimatui įtaką daro vyraujantys pietvakarių vėjai, ateinantys iš Atlanto vandenyno. Drėgnumas yra gan aukštas, dangus paprastai būna debesuotas. Per metus vidutiniškai būna tik 30-40 saulėtų dienų. Vidutiniškas kritulių kiekis žemumose paprastai viršija 20 colių (500 mm), o aukštumose gali siekti ir viršyti 30 colių (760 mm) ribą. Šiltasis sezonas trunka 125-155 dienas. Vasaros būna vėsios ir lietingos. Vidutinė temperatūra birželio mėnesį siekia apie 17°C, nors kartais temperatūra šokteli iki 34°C. Žiema ateina lėtai ir trunka nuo gruodžio vidurio iki kovo mėnesio vidurio. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra svyruoja nuo maždaug -2°C pakrantėje iki maždaug -7°C šalies rytuose. Retkarčiais temperatūra gali smarkiai kristi iki -40°C šalčio.

Dirvožemiai

~52 % Latvijos žemės ūkio naudmenų yra jauriniuose (daugiausiai velėniniuose jauriniuose) dirvožemiuose. Velėninių jaurinių dirvožemių daugiausia aukštumose. Velėninių karbonatinių dirvožemių yra 4 %, aliuvinių - 2%. Žemumose labiau paplitę jauriniai, velėniniai glėjinai (iš jų viso yra 15%), velėniniai jauriniai glėjiniai (8%) ir pelkiniai dirvožemiai (19%).

Upės

Vaizdas:Riga new bridge.jpg

Dauguva Rygoje.

Latvijoje teka apie 12 400 upių, iš kurių didžiausios yra Dauguva, Lielupė, Gauja ir Venta. 880 upių ilgesnių nei 10 km, 17 ilgesnių nei 100 km, o likusių upių ilgis nesudaro 10 km (51% Latvijos upių ilgio). Visa Latvijos teritorija patenka į Baltijos jūros baseiną. Daugiausiai vandens su savo intakais į jūrą atplukdo Dauguva, Lielupė, Venta, Gauja ir Salaca.

Latvijos šiaurėje tekančios upės Siniaja, Ludza, Utroja ir Velikaja įteka į Peipaus ežerą iš kurio išteka Narva kuri įteka į Suomių įlanką. Baltijos jūroje 500 km ruože į jūrą įteka 114 upių, sudarančių 3 skirtingus baseinus. Viso Latvijoje yra 9 upių baseinai.

Ilgiausios Latvijos upės:

Upė	Ilgis Latvijoje, km	Bendras ilgis, km
Dauguva	357	1020
Gauja	460	460
Venta	176	346
Nemunėlis	190	115
Uogrė	188	188

Ežerai

Šalyje yra 2 256 ežerai, kurie didesni nei 1 ha, o bendras visų jų plotas apie 1000 km ². Latvijos ežerai paprastai yra gan maži. Tik 16 ežerų plotas didesnis kaip 1000 ha, arba 10 kvadratinių kilometrų, o jie sudaro 42 % visų Latvijos ežerų. Didžiausi - Lubanas, Raznos ežeras, Engurės ežeras ir Burtniekas.

Dauguma ežerų telkšo aukštumose (apie 40 % ežerų yra Latgalos ir Aukšžemės aukštumose). Mažiausiai ežerų yra Žiemgalos regione. Latvijos teritoriniuose vandenyse yra apie 800 dirbtinių vandens telkinių. Vidutinis Latvijos ežeringumas yra 1,5 %. Maždaug toks pats ežeringumas yra ir Lietuvoje, tačiau žymiai mažesnis nei Estijoje (5 %), Švedijoje (8,5 %) ir Suomijoje (9 %). Dauguma Latvijoje telkšančių ežerų yra ledyninės kilmės.

Didžiausi Latvijos ežerai:

Pavadinimas	Plotas km²
Lubanas	80,70
Raznos ežeras	57,56
Engurės ežeras	40,46
Burtniekas	40,07
Liepojos ežeras	37,15

Krašto apsauga

Latvijos karys pratybų metu

Latvijos gynybos politika remiasi Švedijos-Suomijos modeliu, pagal kurį greitojo reagavimo pajėgas sudaro mobilizacinis rezervas ir nedidelis kiekis profesionalių karių. LNGP susideda iš sausumos pajėgų, karinių jūrų pajėgų, karinių oro pajėgų, nacionalinės gvardijos ir kitų padalinių. Nuo 2007 m. Latvija perėjo prie profesionaliosios kariuomenės ir atsisakė šauktinių. LNGP vyriausiasis vadas - prezidentas. Jam talkina nacionalinio saugumo taryba, kuria sudaro ministras pirmininkas, krašto apsaugos, vidaus reikalų ir užsienio reikalų ministrai, kariuomenės vadas, parlamento gynybos, nacionalinio saugumo ir vidaus reikalų komisijų pirmininkai.

Latvija bendradarbiauja su Estija ir Lietuva kolektyviniuose tarptautiniuose projektuose:

• BALTBAT - bendras pėstininkų batalionas;
• BALTRON - karinė jūrų eskadra;
• BALTNET - baltijos valstybių oro erdvės stebėjimo sistema;
• BALTDEFCOL - baltijos gynybos koledžas.

Šiuo metu (nuo 2004 m. kovo 29 d.) Latvijos oro erdvės apsauga ir patruliavimu rūpinasi NATO vykdydama Baltijos oro policijos misiją (žr. Baltijos oro policija).

Ekonomika

Daugpilio (Jaunbūvės rajono) panorama 1912 metais

Po nepriklausomybės paskelbimo Latvijos vyriausybė ėmė pertvarkyti valstybės valdomą ekonomiką, paveldėtą iš Sovietų Sąjungos, į rinkos ekonomiką. Kainų kontrolės panaikinimas ir privatizacijos įgyvendinimas buvo pagrindinės ekonominės reformos. Šalis skatino investicijas iš užsienio. Pieno perdirbimas ir gyvulininkystė išlieka neatskiriamomis žemdirbystės sektoriaus dalimis, kuriose dirba beveik 15 procentų šalies darbo jėgos. Grūdai, cukriniai runkeliai, bulvės ir daržovės - kiti pagrindiniai žemės ūkio produktai. Šalis taip pat yra ir medienos šaltinis.

Latvija yra svarbus pramonės centras. Latvijos pramonės srityje dirba apie 20 procentų šalies darbo jėgos. Šalies pramonė yra labai įvairi, - tai maisto apdorojimas, autobusų, sunkvežimių, tramvajų, traukinių, sintetinių audinių, žemės ūkio technikos, trašų, elektros prietaisų,vaistų ir tekstilės gamyba. Distiliacija ir laivų statyba yra taip pat svarbios Latvijos ekonomikos dalys. Turizmas tapo pajamų iš užsienio šaltiniu. Mediena ir jos produktai, elektros prietaisų, metalo, tekstilės ir maisto produktai yra pagrindinės eksporto prekės. Žaliava, technika, cheminiai preparatai, degalai ir transporto priemonės yra pagrindinės importo prekės. Prekyba visų pirma vyksta su Lietuva, Vokietija, Estija ir Rusija.

Latvijos pereinamoji ekonomika atsigavo po 1998 metų Rusijos finansinės krizės dėl griežtos biudžeto politikos ir tolygaus Latvijos eksporto perorientavimo į Vakarų Europos šalis, šitaip mažinant ekonominę priklausomybę nuo Rusijos. Didžioji dalis valstybei priklausiusių kompanijų, bankų ir kito nekilnojamojo turto jau yra privatizuota, nors valstybės valdžioje dar yra keletas stambių verslo įmonių. Latvija oficialiai įstojo į Pasaulio prekybos organizaciją 1999 m. Pagrindinis užsienio politikos tikslas – įstojimas į Europos Sąjungą – pasiektas 2004 m. gegužės 1 d. Einamosios sąskaitos ir biudžeto deficitai išlieka pagrindinėmis šalies problemomis, tačiau vyriausybės pastangos padidinti biudžeto pajamas ateityje biudžeto deficitą turėtų sumažinti.

Tarp svarbiausių ūkio šakų yra mašinų ir transporto priemonių gamyba. Be to, didelę reikšmę turi okeaninė žvejyba, baldų ir tekstilės pramonė. Svarbiausi prekybos partneriai yra Šiaurės Europos šalys.

Bendro vidaus produkto pasiskirstymas (1997 m.):

• žemės ūkis: 7 %
• pramonė: 28 %
• paslaugos: 65 %

2005 m. rugsėjo mėnesį Latvijoje užfiksuota 1,5 proc. metinė infliacija – tai didžiausias kainų augimas nuo 1997 m. sausio.

Gyventojai

Latvijoje daugumą sudaro nuo seno gyvenanti baltų tauta - latviai (59,1 %), yra didelė rusų mažuma (28,0 %), mažesnės baltarusių (3,7 %), ukrainiečių (2,5 %) lenkų (2,3 %) ir lietuvių (1,4 %) populiacijos (Latvijos migracijos ir statistikos departamento duomenys, 2008 m. sausis).

Rygos įlankos pakrantėje gyvenanti finougrų tauta lyviai (170 žmonių), bei estai, vokiečiai, romai ir totoriai yra mažiausios Latvijoje gyvenančios etninės grupės.

Latvijos gyventojų kaita 1935 – 2009
Tautybė	1935		1959		1970		1979		1989		2000		2009
	Gyventojų skaičius	%	Gyventojų skaičius	%	Gyventojų skaičius	%	Gyventojų skaičius	%	Gyventojų skaičius	%	Gyventojų skaičius	%	Gyventojų skaičius	%
Latviai	1 467 035	76,97	1 297 881	62,39	1 341 805	57,05	1 344 105	53,69	1 387 757	52,05	1 370 703	57,65	1 342 750	59,20
Rusai	168 300	8,83	556 400	26,75	704 600	29,95	821 500	32,81	905 515	33,96	703 243	29,58	630 380	27,79
Baltarusiai	26 800	1,4	61 600	2,9	94 700	4,0	111 500	4,5	119 700	4,5	97 100	4,0	82 216	3,62
Ukrainiečiai	1 800	0,1	29 400	1,4	53 500	2,3	66 700	2,7	92 100	3,4	63 600	2,7	56 774	2,50
Lenkai	48 600	2,6	59 800	2,9	63 000	2,7	62 700	2,5	60 400	2,5	59 500	2,5	53 309	2,35
Lietuviai	22 800	1,2	32 400	1,5	40 600	1,7	37 800	1,5	34 600	1,3	33 400	1,4	30 474	1,34
Žydai	93 400	4,9	36 600	1,7	36 700	1,6	28 300	1,1	22 900	0,9	10 300	0,4	9 988	0,44
Čigonai	3 800	0,2	4 300	0,2	5 400	0,2	6 100	0,2	7 000	0,3	8 200	0,3	8 591	0,37
Vokiečiai	62 100	3,3	1 600	0,1	5 400	0,2	3 300	0,1	3 800	0,1	3 500	0,1	4 511	0,19
Estai	6 900	0,4	4 600	0,2	4 300	0,2	3 700	0,1	3 300	0,1	2 600	0,1	2 418	0,10
Kiti	4 200	0,2	1 800	0,1	2 700	0,1	3 800	0,2	29 400	1,0	25 000	1,1	46 475	2,04
Iš viso	1 905 936		2 079 948		2 351 903		2 503 145		2 665 770		2 377 383		2 267 886

Šv. Nikolajaus stačiatikių katedra Karostoje

Religija

Didžiausia šalies religija yra krikščionybė, bet tik 7 % gyventojų lanko bažnyčią bent kartą per savaitę. 2006 m. duomenimis, didžiausios krikščionių grupes sudaro liuteronai (450 000), Romos katalikai (450 000) ir stačiatikiai (350 000). Pasak 2005 m. apklausos, 37 % Latvijos gyventojų „tiki, kad egzistuoja Dievas“, 49 % „tiki, jog yra kokia nors dvasia arba dvasinė energija“ ir 10 % „netiki jokiais dievais, dvasiomis ar dvasinėmis energijomis“.

Kalbos

Oficiali šalies kalba yra latvių, kuri, kaip ir lietuvių kalba, priklauso baltų kalbų grupei, indoeuropiečių kalbų šeimai. Įstatymai saugo dar dvi kalbas - į estų kalbą labai panašią ir beveik išnykusią lyvių kalbą bei latgalių kalbą, kuri yra istorinė latvių kalbos variacija. Sostinėje Rygoje, kur kas antras gyventojas yra rusų kilmės, pagal Latvijos statistikos departamentą, kasdienio vartojimo kalbos yra latvių ir rusų.

Pasak 2000 m. surašymo, 58,2 % gyventojų gimtoji kalba yra latvių, 37,5 % - rusų, o likusių 4,3 % - kitos kalbos. Iš viso latviškai moka 79%, o rusiškai - 81 %. Be šių kalbų, 15 % populiacijos dar moka angliškaiir 7,5 % - vokiškai.

Miestai

49 % latvių gyvena 7 didžiuosiuose Latvijos miestuose, kiti 51 % gyventojų gyvena kaimo vietovėse. Tankiausiai gyvenama Žiemgaloje ir rytų Latvijoje, rečiausiai - Kuršo pusiasalio šiaurėje.

Svarbiausi ir didžiausi miestai pagal gyventojų skaičius juose:

Miestai pagal gyventojų skaičių
(2008, 2009)

Vieta	Miestas	Savivaldybė	Gyventojų	Vieta	Miestas	Savivaldybė	Gyventojų	Ryga Jelgava
1	Ryga	Ryga	715 978	11	Salaspilis	Salaspilio savivaldybė	20 987
2	Daugpilis	Daugpilis	104 870	12	Tukumas	Tukumo savivaldybė	20 080
3	Liepoja	Liepoja	85 149	13	Cėsys	Cėsių savivaldybė	18 312
4	Jelgava	Jelgava	65 630	14	Kuldyga	Kuldygos savivaldybė	12 916
5	Jūrmala	Jūrmala	56 069	15	Uolainė	Uolainės savivaldybė	12 723
6	Ventspilis	Ventspilis	43 088	16	Saldus	Saldaus savivaldybė	12 427
7	Rezeknė	Rezeknė	35 625	17	Sigulda	Siguldos savivaldybė	11 487
8	Valmiera	Valmiera	27 453	18	Talsai	Talsų savivaldybė	11 362
9	Jėkabpilis	Jėkabpilis	26 578	19	Duobelė	Duobelės savivaldybė	11 241
10	Uogrė	Uogrės savivaldybė	26 238	20	Kraslava	Kraslavos savivaldybė	10 958

Kultūra

Latvijos kraštovaizdis Sabilėje

XIII-XIX amžiuose, Baltijos vokiečiai, kurių daugelis buvo ne vokiečių kilmės, tačiau buvo susitapatinę su Vokietijos kultūra, suformavo aristokratų visuomenės klasę. Jie paliko iškirtinį kultūrinį palikimą, prie kurio sukūrimo prisidėjo tiek latviai, tiek ir vokiečiai. Ši kultūra išsilaikė Baltijos vokiečių šeimose iki šių dienų, nepaisant netgi tų šeimų išsisklaidymo Vokietijoje, Jungtinėse Valstijose, Kanadoje ir kitose šalyse XX amžiaus pradžioje. Tačiau daugelis vietinių (grynakraujų) latvių nedalyvo būtent šiame kultūriniame gyvenime. Nepaisant to išliko daugiausiai vietinių valstiečių pagoniškas, iš dalies susimaišęs su krikščiojiškomis tradicijomis, palikimas. Pavyzdžiui, šiomis dienomis viena populiariausių švenčių Latvijoje - Janių šventė (atitinka lietuviškąsias Jonines), pagoniškoji vasaros saulėgrįžos šventė, yra švenčiama šv. Jono Krikštytojo religinės šventės dieną.

Kmynų sūris - tradicinis Janių šventės patiekalas

Devynioliktame amžiuje Latvijos tautiniai judėjimai pradėjo skleisti Latvijos kultūrą, ir skatino latvius aktyviai dalyvauti kultūriniame gyvenime. XIX amžius ir XX amžiaus pradžia yra laikomi Latvijos kultūros klasikine era. Plakatai rodo, kad Latvijos kultūrai didelę įtaką darė kitos Europos kultūros. Pavyzdžiui, Baltijos vokiečių Bernhard Borchert ir prancūzų Raoul Dufy menininkų darbai. Nepaisant to, kad prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, daugelis Latvijos menininkų ir kitų kultūros elito atstovų pabėgo iš šalies, jie toliau tęsė savo kūrybos darbus daugiausiai Latvijos emigrantams.

Po Latvijos įjungimo į TSRS, šalies menininkai ir rašytojai buvo priversti sekti socialistinio realizmo meno stiliumi. Populiariausios dainos buvo sukurtos 9-ajame dešimtmetyje. Šiuo laikmečiu, dainose buvo išjuokiami tarybinio gyvenimo bruožai ir raginama išsaugoti Latvijos identitetą. Tai davė pradžią masiniams protestams prieš Tarybų Sąjungą ir išpopuliarino poeziją. Po nepriklausomybės paskelbimo, teatras, scenografija, chorinė ir klasikinė muzika tapo ryškiausiomis Latvijos kultūros šakomis.

Muzika

Tradiciniam latviškam folklorui, ypač liaudies dainoms, daugiau nei 1000 metų. Žinoma daugiau nei 1,2 milijono dainų tekstų ir apie 30 000 liaudies dainų melodijų. Latvių liaudies dainos daugiausia vienbalsės, turi bendrų bruožų (diatoninės dermės, mišrusis metras) su lietuvių, baltarusių, ukrainiečių, rusų liaudies dainomis. Melodijos rečitatyvinės (apeiginės dainos) arba kantileninės (lyrinės dainos). Latvių liaudies instrumentais laikomi - styginiai - smuikas, kuoklė, dyga, pučiamieji - stabulė, taurė, ažaragas, mušamasis - trideksnis. XIII a. atsirado bažnytinė muzika.

1873 m. pradėtos rengti Visuotinės latvių Dainų ir Šokių šventės. Nuo to laiko iš viso šventė vyko 23 kartus. Jos vyko tiek Rusijos imperijoje, tiek SSRS, tiek nepriklausomoje Latvijoje.

Latvija Eurovizijos dainų konkurse dalyvavo 10 kartų. Debiutavo 2000 m. Aukščiausias rezultatas – pirma vieta 2002 m., kurią pasiekė atlikėja Marie N.

Virtuvė

Latviška virtuvė dėl Latvijos gamtinių ir istorinių sąlygų yra artimai susijusi su kitomis Rytų Europos virtuvėmis. Jai būdingos visos gamybos tradicijos, produktai, patiekalai, kurie aptinkami ir kitose aplinkinėse kulinarinėse tradicijose: Lietuviškoje, Rusiškoje, Estiškoje virtuvėse. Todėl kalbėti apie latvišką virtuvę, kaip apie išskirtinę tradiciją, yra sunku. Čia nėra išsikristalizavę nacionaliniai patiekalai, kurie galėtų reprezentuoti Latvijos kultūrą.

Latviškoje virtuvėje galima išskirti dvi tradicijas. Viena jų yra vokiečių miestiečių tradicija, būdinga ir Estijai, kuri formavo kulinariją ilgus amžius ir atnešė tokius produktus, kaip rauginti kopūstai, marinuotos daržovės, rūkytos dešros, alus. Kita tradicija buvo primityvi latvių valstiečių mityba, pagrįsta gausiu grūdinių kultūrų, bulvių ir pieno produktų vartojimu.

Sportas

Jānis Sprukts 2005 m. pasaulio ledo ritulio čempionate Austrijoje.

Nacionaline Latvijos sporto šaka laikomas ledo ritulys. Dėl to 2006 m. pasaulio ledo ritulio čempionatas vyko Rygoje. Latvijos ledo ritulio rinktinė dalyvavo 2002 ir 2006 m. žiemos olimpinėse žaidynėse ir visuose pasaulio čempionatuose nuo 1997 m.

Latvijoje taip pat mėgstamas krepšinis ir futbolas. Latvija tapo I Europos krepšinio čempionato aukso medalių laimėtoja ir gavo teisę 1937 m. rengti II Europos krepšinio čempionatą. Latvijos futbolo rinktinė dalyvavo 2004 m. Europos futbolo čempionate. Sėkmingiausias teniso žaidėjas iš Latvijos laikomas Ernests Gulbis.

Nuo nepriklausomybės atkūrimo, Latvija vasaros olimpinės žaidynėse nuo 1992 m. laimėjo 14 medalių, įskaitant du aukso medalius, o žiemos olimpinėse žaidynėse laimėjo tik vieną bronzos medalį. Įskaitant sportininkus kurie buvo įtraukti į carinės Rusijos ir TSRS rinktines, Latvijos vasaros olimpinėse žaidynėse laimėjo 68 medalių (tarp jų 17 aukso), o žiemos olimpinės žaidynės 10 medalių (iš jų 3 aukso) .

Pirmasis Latvijos olimpinis čempionas ir aukso medalio laimėtojas buvo ieties metikė Inese Jaunzeme, kuri apdovanojimą iškovojo 1956 m. vasaros olimpinėse žaidynėse Melburne, Australija. 2008 m. vasaros olimpinėse žaidynėse aukso medalį ir čempiono titulą vyrų BMX dviračių rungtyje iškovojo Māris Štrombergs. Sidabro medalį laimėjo ieties metikas Ainars Kovals, o bronzos - sunkiaatletis Svarcēlājs Viktoras Ščerbatihs .

Kita informacija

• Latvijos teisinė sistema
• Latvijos nacionaliniai simboliai
• Latvijos ryšiai
• Latvijos transportas
• Latvijos karinės pajėgos
• Latvijos tarptautiniai santykiai
• Latvijos šventės
• Latvijos miestų ir miestelių sąrašas
• Latviška virtuvė

Išnašos

Bibliografija

• Dreifelds, Juris (1996). Latvia in Transition. Cambridge University Press. ISBN 978-0521555371.
• Rutkis, Jānis (ed.) (1967). Latvia: Country & People. Stockholm: Latvian National Foundation. OCLC 457313. {{cite book}}: |author= turi bendrinį pavadinimą (pagalba)
• Arveds, Švābe (1949). The Story of Latvia: A Historical Survey. Stockholm: Latvian National Foundation. OCLC 2961684.
• These names accuse : nominal list of Latvians deported to Soviet Russia in 1940–41 : with supplementary list (second edition leid.). Stockholm: Latvian National Foundation in cooperation with the World Federation and Free Latvians. 1982. OCLC 10403023. {{cite book}}: |edition= turi papildomą tekstą (pagalba)
• A. Bilmanis, History of Latvia (1970);
• R. J. Misiunas and R. Taagepera, The Baltic States: Years of Dependence, 1940-1980 (1983).

Nuorodos

Vikisritis: Latvija

Sužinokite daugiau kituose Vikimedijos projektuose
	Puslapis projekte Vikiteka: Latvija
	Puslapis projekte Vikižodynas: Latvija
	Puslapis projekte Vikicitatos: Latvija
	Puslapis projekte Vikiknygos: Latvija
	Puslapis projekte Vikišaltiniai: Latvija

• Latvijos Respublikos Saeima (Parlamentas)
• Latvijos Respublikos Ministrų Kabinetas
• Latvijos Respublikos Prezidento kanceliarija
• Atviras katalogas apie Latviją –- Nuorodos į svetaines lietuvių kalba apie Latviją
• Turizmo plėtros valstybinė agentūra
• Lietuvos ir Latvijos forumo internetinė svetainė
• Latvijos istorija
• Latvių etnografija
• Latvių tautosaka
• Administracinis suskirstymas
• [1]
• Latvijos radijas lietuvių kalba
• Informacija apie Latviją (vokiečių, galima pasikeisti į anglų (Auswärtiges Amt, Berlin)
• Latvijos institutas
• vifanord Virtuali enciklopedija apie Šiaurės Europos ir Baltijos jūros šalis (Vifanord)

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.

Šis straipsnis įtrauktas į Vertingų straipsnių kategoriją.