Centrinė Afrika: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Idioma-bot (aptarimas | indėlis)
S robotas Pridedama: ace, an, ar, be-x-old, bg, bn, bs, ca, cs, cy, da, de, eo, es, et, fa, fi, fr, frp, gl, he, hr, hu, id, is, it, ja, jv, ka, kg, kn, ko, lb, lv, mr, ms, nl, nn, no, pl, pt, ro, ru, sah, se, sg, sh, sk, sl, sr, sv, sw, ta, th, tl, tr
Povilasz (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 8: Eilutė 8:
Centrinę Afriką sudaro daugiausia [[Kongo įduba]], taip pat ją supantys neaukšti plokščiakalniai, plynaukštės: [[Adamava]], [[Azandė]], [[Lundos plynaukštė|Lundos-Katangos plynaukštė]], [[Žemutinė Gvinėja]]. Būdingas paviršiaus aukštis 300-500 m (vidurinėje dalyje), šiaurėje ir vakaruose - 500-1000 m, rytuose ir pietuose - 1000-1500 m. [[Klimatas]] aplink pusiaują [[ekvatorinis klimatas|ekvatorinis]]; ten vidurinė metinė oro temperatūra siekia 23-25°C, per metus vidutiniškai iškrenta 2000 mm kritulių. Einant į šiaurę ir pietus nuo pusiaujo vyrauja [[subekvatorinis klimatas]] su ryškiais sausuoju ir drėgnuoju laikotarpiais: vasarą vyrauja ekvatorinis [[musonas]], tada iškrenta 1000-1500 mm kritulių. Į pietus nuo Kongo žiočių esančias Centrinės Afrikos sritis ištisus metus veikia sausos tropinės oro masės, todėl per metus iškrenta 300-500 mm kritulių.
Centrinę Afriką sudaro daugiausia [[Kongo įduba]], taip pat ją supantys neaukšti plokščiakalniai, plynaukštės: [[Adamava]], [[Azandė]], [[Lundos plynaukštė|Lundos-Katangos plynaukštė]], [[Žemutinė Gvinėja]]. Būdingas paviršiaus aukštis 300-500 m (vidurinėje dalyje), šiaurėje ir vakaruose - 500-1000 m, rytuose ir pietuose - 1000-1500 m. [[Klimatas]] aplink pusiaują [[ekvatorinis klimatas|ekvatorinis]]; ten vidurinė metinė oro temperatūra siekia 23-25°C, per metus vidutiniškai iškrenta 2000 mm kritulių. Einant į šiaurę ir pietus nuo pusiaujo vyrauja [[subekvatorinis klimatas]] su ryškiais sausuoju ir drėgnuoju laikotarpiais: vasarą vyrauja ekvatorinis [[musonas]], tada iškrenta 1000-1500 mm kritulių. Į pietus nuo Kongo žiočių esančias Centrinės Afrikos sritis ištisus metus veikia sausos tropinės oro masės, todėl per metus iškrenta 300-500 mm kritulių.


Upių tinklas tankus; dauguma jų priklauso [[Kongas (upė)|Kongo]] baseinui; pagrindinės - [[Ubangis]], [[Kasajus]], [[Kvilu]], [[Ogovė]], [[Šaris]], [[Logonė]]). Upės slenkstėtos, jose daug krioklių. Didžiausi ežerai - [[Tumbos eeras|Tumbos]], [[Mai Ndombė]]s, šiaurėje siekia [[Čado ežeras|Čado ežerą]]. Centrinėje regiono dalyje veši Kongo drėgnosios pusiaujo [[džiunglės]], toliau nuo pusiaujo - sezoniškai drėgnieji subekvatoriniai miškai, toliau už miškų - [[savana|savanų]] plotai. Centrinės Afrikos drėgnuosiuose atogrąžų miškuose veisiasi [[okapija|okapijos]], [[gorilos]], [[šimpanzė]]s, [[Mažasis hipopotamas|nykštukiniai begemotai]], subekvatoriniuose retmiškiuose ir savanose - [[afrikinis buivolas|afrikiniai buivolai]], [[afrikinis dramblys|afrikiniai drambliai]], [[žirafa|žirafos]], okapijos, [[antilopės]], [[begemotai]], [[krokodilai]]. Sutinkama ~400 rūšių paukščių, išplitusi [[musė cėcė]].
Upių tinklas tankus; dauguma jų priklauso [[Kongas (upė)|Kongo]] baseinui; pagrindinės - [[Ubangis]], [[Kasajus]], [[Kvilu]], [[Ogovė]], [[Šaris]], [[Logonė]]). Upės slenkstėtos, jose daug krioklių. Didžiausi ežerai - [[Tumbos ežeras|Tumbos]], [[Mai Ndombė]]s, šiaurėje siekia [[Čado ežeras|Čado ežerą]]. Centrinėje regiono dalyje veši Kongo drėgnosios pusiaujo [[džiunglės]], toliau nuo pusiaujo - sezoniškai drėgnieji subekvatoriniai miškai, toliau už miškų - [[savana|savanų]] plotai. Centrinės Afrikos drėgnuosiuose atogrąžų miškuose veisiasi [[okapija|okapijos]], [[gorilos]], [[šimpanzė]]s, [[Mažasis hipopotamas|nykštukiniai begemotai]], subekvatoriniuose retmiškiuose ir savanose - [[afrikinis buivolas|afrikiniai buivolai]], [[Afrikinis dramblys|afrikiniai drambliai]], [[Žirafa|žirafos]], okapijos, [[antilopės]], [[begemotai]], [[krokodilai]]. Sutinkama ~400 rūšių paukščių, išplitusi [[musė cėcė]].


Daug naudingųjų iškasenų, tačiau nemažai telkinių dėl prastos infrastruktūros neeksploatuojami; randama [[varis|vario]], [[kobaltas|kobalto]], [[manganas|mangano]], [[švinas|švino]], [[cinkas|cinko]], [[alavas|alavo]], [[uranas (chemija)|urano]], [[geležies rūda|geležies rūdų]], [[deimantas|deimantų]], [[nafta|naftos]], [[gamtinės dujos|gamtinių dujų]]<ref>{{VLE|3}}</ref>.
Daug naudingųjų iškasenų, tačiau nemažai telkinių dėl prastos infrastruktūros neeksploatuojami; randama [[varis|vario]], [[Kobaltas|kobalto]], [[Manganas|mangano]], [[Švinas|švino]], [[Cinkas|cinko]], [[Alavas|alavo]], [[Uranas (chemija)|urano]], [[Geležies rūda|geležies rūdų]], [[Deimantas|deimantų]], [[Nafta|naftos]], [[Gamtinės dujos|gamtinių dujų]]<ref>{{VLE|3}}</ref>.


XX a. didžiąją dalį Centrinės Afrikos užėmė Prancūzijos kolonija [[Prancūzijos Pusiaujo Afrika]].
XX a. didžiąją dalį Centrinės Afrikos užėmė Prancūzijos kolonija [[Prancūzijos Pusiaujo Afrika]].

13:55, 26 spalio 2009 versija

Centrinės Afrikos padėtis

Centrinė Afrika, Pusiaujo Afrika, Vidurio Afrika - gamtinis regionas Afrikos centre, abipus pusiaujo, tarp Gvinėjos įlankos (Atlanto vandenynas) vakaruose ir Rytų Afrikos plokščiakalnio rytuose. Šiaurine regiono riba laikoma 7° š. pl. lygiagretė, pietinė - 13° p. pl. lygiagretė.

Centrinei Afrikai priskiriamos šios valstybės: Centrinės Afrikos Respublika, Pusiaujo Gvinėja, Gabonas, Kongas, Kongo DR, didesnioji dalis Kamerūno, šiaurinė Angolos dalis, Zambijos šiaurinė ir šiaurės vakarinė dalys. Kartais dar priskiriama dalis Čado, Ruanda, Burundis, San Tomė ir Prinsipė.

Centrinę Afriką sudaro daugiausia Kongo įduba, taip pat ją supantys neaukšti plokščiakalniai, plynaukštės: Adamava, Azandė, Lundos-Katangos plynaukštė, Žemutinė Gvinėja. Būdingas paviršiaus aukštis 300-500 m (vidurinėje dalyje), šiaurėje ir vakaruose - 500-1000 m, rytuose ir pietuose - 1000-1500 m. Klimatas aplink pusiaują ekvatorinis; ten vidurinė metinė oro temperatūra siekia 23-25°C, per metus vidutiniškai iškrenta 2000 mm kritulių. Einant į šiaurę ir pietus nuo pusiaujo vyrauja subekvatorinis klimatas su ryškiais sausuoju ir drėgnuoju laikotarpiais: vasarą vyrauja ekvatorinis musonas, tada iškrenta 1000-1500 mm kritulių. Į pietus nuo Kongo žiočių esančias Centrinės Afrikos sritis ištisus metus veikia sausos tropinės oro masės, todėl per metus iškrenta 300-500 mm kritulių.

Upių tinklas tankus; dauguma jų priklauso Kongo baseinui; pagrindinės - Ubangis, Kasajus, Kvilu, Ogovė, Šaris, Logonė). Upės slenkstėtos, jose daug krioklių. Didžiausi ežerai - Tumbos, Mai Ndombės, šiaurėje siekia Čado ežerą. Centrinėje regiono dalyje veši Kongo drėgnosios pusiaujo džiunglės, toliau nuo pusiaujo - sezoniškai drėgnieji subekvatoriniai miškai, toliau už miškų - savanų plotai. Centrinės Afrikos drėgnuosiuose atogrąžų miškuose veisiasi okapijos, gorilos, šimpanzės, nykštukiniai begemotai, subekvatoriniuose retmiškiuose ir savanose - afrikiniai buivolai, afrikiniai drambliai, žirafos, okapijos, antilopės, begemotai, krokodilai. Sutinkama ~400 rūšių paukščių, išplitusi musė cėcė.

Daug naudingųjų iškasenų, tačiau nemažai telkinių dėl prastos infrastruktūros neeksploatuojami; randama vario, kobalto, mangano, švino, cinko, alavo, urano, geležies rūdų, deimantų, naftos, gamtinių dujų[1].

XX a. didžiąją dalį Centrinės Afrikos užėmė Prancūzijos kolonija Prancūzijos Pusiaujo Afrika.

Šaltiniai

  1. Centrinė Afrika. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003