Breslaujos apskritis (1566–1795): Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
|||
| Eilutė 32: | Eilutė 32: | ||
| [[Apso valsčius]] || 1922–1939 || [[Apsas]] |
| [[Apso valsčius]] || 1922–1939 || [[Apsas]] |
||
|- |
|- |
||
| |
| [[Bainos valsčius]] || 1926–1939 || [[Baina]] |
||
|- |
|- |
||
| [[Breslaujos valsčius]] || 1922–1939 || [[Breslauja]] |
| [[Breslaujos valsčius]] || 1922–1939 || [[Breslauja]] |
||
| Eilutė 61: | Eilutė 61: | ||
|- |
|- |
||
| [[Smalvų valsčius]] || 1922–1939 || [[Turmantas]] |
| [[Smalvų valsčius]] || 1922–1939 || [[Turmantas]] |
||
|- |
|||
| Ugarių valsčius || || [[Ugariai]] |
|||
|- |
|- |
||
| [[Vidžių valsčius]] || 1922–1939 || [[Vidžiai]] |
| [[Vidžių valsčius]] || 1922–1939 || [[Vidžiai]] |
||
10:04, 21 spalio 2009 versija
Breslaujos apskritis (dar vadinta Breslaujos pavietu, lenk. Powiat brasławski) - administracinis vienetas, egzistavęs XVI a.-1835 ir 1920-1939. Jis buvo dabartinės Gudijos ir Lietuvos teritorijoje, į rytus nuo Utenos. Minima nuo XVI amžiaus.
Centras buvo Breslauja (iki 1794 m. ir 1801–1808 m.) ir Vidžiai (1794–1801 m. ir 1808–1835 m.).
Istorija
- Breslaujos pavietas ir apskritis minima nuo XVI a. pradžios kaip LDK Gardino vaivadijos dalis. Per 1564–1566 m. reformas gavo bajoriškos savivaldos teises.
- 1793 m. apskrities teritorija buvo padalinta: dalis prijungta prie Rusijos imperijos – įėjo į Minsko gubernijos Dysnos apskritį, o vakarinė dalis ir performuota į trumpai egzistavusią (1793–1795 m.) Breslaujos vaivadiją
- Nuo 1795 m. priklausė Vilniaus gubernijai.
- 1835 m. apskrities centras buvo perkeltas į Zarasus ir Breslaujos apskrities teritorijoje suformuota Zarasų apskritis (ši nuo 1843 m. priklausė Kauno gubernijai).
- Breslaujos apskritis vėl atkurta Lenkijai okupavus dalį Zarasų apskrities: 1920–1922 m. ji buvo Vidurinėje Lietuvoje, 1922–1925 m. Vilniaus administracinėje apygardoje, 1925–1939 m. Vilniaus vaivadijoje.
- 1925 m. Dūkšto valsčius priskirtas Švenčionių apskričiai, o prie Breslaujos apskrities prijungti 8 Dysnos apskrities valsčiai.
- 1939 m. rytinė apskrities dalis atiteko Baltarusijai, o vakarinė – Lietuvai (prijungta prie Švenčionėlių apskrities, sudarytos 1939 m. spalio 30 d.).
| Apskrities istorija | ||||
|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės
|
| 1790 | 5525 | 85.932 | 21 miestas ir miestelis | |
| 1921 | 62.682 | |||
| 1931 | 4156 | |||
Valsčiai
| Valsčius | Laikotarpis | Centras |
| Apso valsčius | 1922–1939 | Apsas |
| Bainos valsčius | 1926–1939 | Baina |
| Breslaujos valsčius | 1922–1939 | Breslauja |
| Čeresų valsčius | 1926–1927 | Čeresai |
| Drūkšių valsčius | 1922–1939 | Drūkšiai |
| Drujos valsčius | 1926–1939 | Druja |
| Dūkšto valsčius | 1922–1925 | Dūkštas |
| Jodų valsčius | 1926–1939 | Jodai |
| Levanpolės valsčius | 1926–1939 | Levanpolė |
| Miorų valsčius | 1926–1939 | Miorai |
| Naujojo Paguosčio valsčius | 1926–1939 | Naujasis Paguostis |
| Perbrado valsčius | 1926–1939 | Perbradas |
| Pliusų valsčius | 1922–1939 | Pliusos |
| Rimšės valsčius | 1922–1939 | Rimšė |
| Slabados valsčius | 1922–1939 | Slabada |
| Smalvų valsčius | 1922–1939 | Turmantas |
| Ugarių valsčius | Ugariai | |
| Vidžių valsčius | 1922–1939 | Vidžiai |