Fovizmas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S imagefix |
|||
| Eilutė 3: | Eilutė 3: | ||
== Garsiausi dailininkai == |
== Garsiausi dailininkai == |
||
* ''Anri Matisas'' (''[[ |
* ''Anri Matisas'' (''[[Henri Matisse]]'', 1869-1954 m.) neapsiribojo viena meno sritimi: jis tapė, kalė [[skulptūra]]s, iliustravo knygas, kūrė [[interjeras|interjerus]]. Pirmuose darbuose Matisas naudojo prislopintas spalvas, tačiau vėliau jos pasidarė ryškios. Matiso tikslas - ne tiksliai atspindėti tikrovę, bet „kūrybiškai ją pažadinti“. Nors jo darbai primena [[eskizas|eskizus]], iš tiesų tai yra gerai apgalvota [[kompozicija]], o kūrinio elementai pajungti griežtai tvarkai. Dailininkas dažnai tapė [[peizažas|peizažus]], kambarius su atvirais langais, dekoratyviniais kilimais ir senoviniais baldais, šokančius žmones, aktus („Dailininko dirbtuvė“, „Natiurmortas su raudonomis žuvelėmis“, „Šokis“). |
||
* ''Andrė Derenas'' (''[[Andre Derain]]'', 1880-1954) tapė [[natiurmortas|natiurmortus]] ir peizažus. Natiurmortuose dominuoja tamsiai rausvi ir [[pilka|pilki]] tonai. Peizažams būdinga dėmių ritmika („Natiurmortas prieš langą“, „Londono Vestminsterio tiltas“, „Spalvoti laivai“). |
* ''Andrė Derenas'' (''[[Andre Derain]]'', 1880-1954) tapė [[natiurmortas|natiurmortus]] ir peizažus. Natiurmortuose dominuoja tamsiai rausvi ir [[pilka|pilki]] tonai. Peizažams būdinga dėmių ritmika („Natiurmortas prieš langą“, „Londono Vestminsterio tiltas“, „Spalvoti laivai“). |
||
* ''Moriso Vlaminko'' (''[[Maurice de Vlaminck]]'', 1876-1958 m.) kūrybai būdingi itin ryškūs grynų spalvų deriniai. Įvairiaspalviai namai, laukai, raudoni medžių kamienai primena [[vitražas|vitražus]] („Peizažas su raudonais medžiais“, „Senos krantai“). |
* ''Moriso Vlaminko'' (''[[Maurice de Vlaminck]]'', 1876-1958 m.) kūrybai būdingi itin ryškūs grynų spalvų deriniai. Įvairiaspalviai namai, laukai, raudoni medžių kamienai primena [[vitražas|vitražus]] („Peizažas su raudonais medžiais“, „Senos krantai“). |
||
22:02, 16 spalio 2009 versija
Fovizmas (pranc. les fauves 'laukiniai žvėrys') - tai modernaus meno, ypač dailės, šaka, atsiradusi XX a. pradžioje. Šis judėjimas atsirado kaip atsakas į impresionistų ir neoimpresionistų darbus. Svarbiausia fovistų išraiškos priemonė - spalva. Fovistus domino bendras gyvenimo, jo formų, spalvų vaizdas; jie manė, jog meno kūrinys - tai ilgų apmąstymų rezultatas, turintis nepakartojamą pobūdį ir privalantis išsiskirti giedrumu. Šie menininkai atsisakė linijinės ir erdvinės perspektyvos. Fovistų dekoratyvumas turėjo įtakos monumentaliajai tapybai, taikomajai dailei, plakato menui.
Garsiausi dailininkai
- Anri Matisas (Henri Matisse, 1869-1954 m.) neapsiribojo viena meno sritimi: jis tapė, kalė skulptūras, iliustravo knygas, kūrė interjerus. Pirmuose darbuose Matisas naudojo prislopintas spalvas, tačiau vėliau jos pasidarė ryškios. Matiso tikslas - ne tiksliai atspindėti tikrovę, bet „kūrybiškai ją pažadinti“. Nors jo darbai primena eskizus, iš tiesų tai yra gerai apgalvota kompozicija, o kūrinio elementai pajungti griežtai tvarkai. Dailininkas dažnai tapė peizažus, kambarius su atvirais langais, dekoratyviniais kilimais ir senoviniais baldais, šokančius žmones, aktus („Dailininko dirbtuvė“, „Natiurmortas su raudonomis žuvelėmis“, „Šokis“).
- Andrė Derenas (Andre Derain, 1880-1954) tapė natiurmortus ir peizažus. Natiurmortuose dominuoja tamsiai rausvi ir pilki tonai. Peizažams būdinga dėmių ritmika („Natiurmortas prieš langą“, „Londono Vestminsterio tiltas“, „Spalvoti laivai“).
- Moriso Vlaminko (Maurice de Vlaminck, 1876-1958 m.) kūrybai būdingi itin ryškūs grynų spalvų deriniai. Įvairiaspalviai namai, laukai, raudoni medžių kamienai primena vitražus („Peizažas su raudonais medžiais“, „Senos krantai“).