Vaivada: Skirtumas tarp puslapio versijų
S robotas Keičiama: de:Woiwode |
SNėra keitimo santraukos |
||
| Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
{{kiti}} |
|||
'''Vaivada''' ({{pl|Wojewoda}}, {{lot|palatinus}}) - aukščiausias [[LDK|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]], [[ATR|Abiejų Tautų Respublikos]] ir dab. [[Lenkijos Respublika|Lenkijos Respublikos]] [[vaivadija|vaivadijos]] pareigūnas, vaivadijos valdytojas, [[Abiejų Tautų Respublikos Senato pareigūnai|Abiejų Tautų Respublikos Senato pareigūnas]]. |
'''Vaivada''' ({{pl|Wojewoda}}, {{lot|palatinus}}) - aukščiausias [[LDK|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]], [[ATR|Abiejų Tautų Respublikos]] ir dab. [[Lenkijos Respublika|Lenkijos Respublikos]] [[vaivadija|vaivadijos]] pareigūnas, vaivadijos valdytojas, [[Abiejų Tautų Respublikos Senato pareigūnai|Abiejų Tautų Respublikos Senato pareigūnas]]. |
||
13:21, 15 spalio 2009 versija
Kitos reikšmės – Vaivada (reikšmės).
Vaivada (lenk. Wojewoda, lot. palatinus) - aukščiausias Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, Abiejų Tautų Respublikos ir dab. Lenkijos Respublikos vaivadijos pareigūnas, vaivadijos valdytojas, Abiejų Tautų Respublikos Senato pareigūnas.
Žodis kilęs nuo lenkų kalbos žodžių przewodzi wojskiem – vadovaujantis kariuomenei, asimiliuotos santrumpos.
Abiejų Tautų Respublika
Pareigybę 1569 m. įteisino ir unifikavo Liublino unija. Iki tol atskirų vaivadijų valdytojai turėjo skirtingus įgaliojimus. Vaivadai buvo prilygintas ir Žemaitijos seniūnas.
Auščiausias pagal rangą Abiejų Tautų Respublikoje buvo Krokuvos vaivada, iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės – Vilniaus vaivada.
Įgaliojimai
Vaivadą skirdavo karalius ir jis pareigas eidavo iki gyvos galvos, jeigu nebūdavo priešininkų nušalinamas. Vaivada buvo aukščiausias valstybinės valdžios pareigūnas vaivadijoje ir vaivadijos bajorų vadas, taip pat vaivadijos bajorų pašauktinių kariuomenės vadas. Jo kompetencijai buvo priskirti administracijos, karo ir teismo reikalai. Jis taip pat rūpinosi vaivadijos miestų, kuriems suteiktos Magdeburgo teisės, apsauga ir tvarka, prižiūrėjo jų matus, saikus ir kainas. Vaivados jurisdikcijai priklausė ir miestų žydų bendruomenės.
Vaivada buvo Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės Ponų tarybos narys, o nuo 1569 m. Abiejų Tautų Respublikos senato nuolatinis narys. Pareigybė Lietuvoje panaikinta po Trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo 1795 m. Lenkijos karalystėje 1815–1837 m. buvo 8 vaivadijos, Poznanės Didžiojoje Kunigaikštystėje 1815-1918 m. buvo 2 vaivadijos, 1918–1939 m. Lenkijoje - 15 vaivadijų ir autonominė Šlionsko vaivadija, kurioms vadovavo vaivada. Lenkijos Liaudies Respublikoje buvo nuo 9 iki 49 vaivadijų, tačiau vaivada savarankiškų sprendimų teisės neturėjo arba jos buvo labai ribotos.
Lenkijos Respublika
Nuo 1999 m. sausio 1 d. Lenkija suskirstyta į 16 vaivadijų, kurioms vadovauja vaivados:
- Didžiosios Lenkijos vaivadija (Wielkopolskie)
- Kujavijos Pamario vaivadija (Kujawsko-Pomorskie)
- Liublino vaivadija (Lubelskie)
- Liubušo vaivadija (Lubuskie)
- Lodzės vaivadija (Łódzkie)
- Mazovijos vaivadija (Mazowieckie)
- Mažosios Lenkijos vaivadija (Małopolskie)
- Opolės vaivadija (Opolskie)
- Pakarpatės vaivadija (Podkarpackie)
- Palenkės vaivadija (Podlaskie)
- Pamario vaivadija (Pomorskie)
- Silezijos vaivadija (Śląskie)
- Šventojo Kryžiaus vaivadija (Świętokrzyskie)
- Vakarų Pamario vaivadija (Zachodnio-Pomorskie)
- Varmijos Mozūrų vaivadija (Warminsko-Mazurskie)
- Žemutinės Silezijos vaivadija (Dolnośląskie)
Įgaliojimai
Dabartinės Lenkijos Respublikos vaivados pareigybė ir jo įgaliojimai patvirtinti 1998 m. birželio 5 d. įstatymu. Pagal įstatymą vaivada yra:
- Ministrų tarybos atstovas vaivadijoje,
- Vaivadijos administracijos vadovas,
- Teritorinių savivaldybių priežiūros organas,
- Valstybės iždo atstovas, turintis specialius įgaliojimus.
Vaivada kontroliuoja, kaip vaivadijoje vykdomi teisės aktai ir turi teisę sustabdyti jų taikymą. Lietuvos šias pareigas atlieka Vyriausybės atstovai apskrityse.