Konstantinas Glinskis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Nėra keitimo santraukos |
S Kai kurių rašybos, skyrybos, wiki ar kitų klaidų taisymas |
||
| Eilutė 7: | Eilutė 7: | ||
[[1920]] m. [[gegužės 16]] d. Kaune įsikūrė vaidilų bendrovė „Anga“, kuri sujungė [[Juozas Vaičkus|Juozo Vaičkaus]] ir Konstantino Glinskio trupes. |
[[1920]] m. [[gegužės 16]] d. Kaune įsikūrė vaidilų bendrovė „Anga“, kuri sujungė [[Juozas Vaičkus|Juozo Vaičkaus]] ir Konstantino Glinskio trupes. |
||
[[1921]] m. [[balandžio 29]] d. paskirtas [[drama|dramos]] ir [[opera|operos]] vaidyklų administratoriumi. Nuo [[1922]] m. - [[Valstybės teatras|Valstybės teatro]] režisierius ir aktorius. [[1924]] - [[1934]] m. dirbo pedagoginį darbą Valstybės teatro vaidybos mokykloje. Jo mokiniai - garsūs teatro žmonės: S. Čaikauskas, V. Derkintis, G. Jakavičiūtė, S. Jukna, [[ |
[[1921]] m. [[balandžio 29]] d. paskirtas [[drama|dramos]] ir [[opera|operos]] vaidyklų administratoriumi. Nuo [[1922]] m. - [[Valstybės teatras|Valstybės teatro]] režisierius ir aktorius. [[1924]] - [[1934]] m. dirbo pedagoginį darbą Valstybės teatro vaidybos mokykloje. Jo mokiniai - garsūs teatro žmonės: S. Čaikauskas, V. Derkintis, G. Jakavičiūtė, S. Jukna, [[Juozas Miltinis]] ir kt. |
||
K. Glinskis režisavo dvi pirmąsias Kaune pastatytas operas: [[Džiuzepė Verdi|Džiuzepės Verdi]] „Traviatą“ ir [[Mikas Petrauskas|Miko Petrausko]] „Birutę“. Dramos vaidykloje ir Valstybės teatre pastatė 31 spektaklį (visuose ir vaidino). Iš geriausiai pavykusių pastatymų pažymėtini [[Džordžas Bernardas Šo|Bernardo Šo]] „Atskalūnas“ ([[1923]] m.) bei Aleksandro Ostrovskio „Miškas“ ([[1925]] m.). Sukurti vaidmenys: Krūšna ([[Vincas Mykolaitis Putinas|Vinco Mykolaičio-Putino]] „Valdovo sūnus“), Poza ([[Frydrichas Šileris|Frydricho Šilerio]] „Don Karlas“), daktaras Stokmanas ([[Henrikas Ibsenas|Henriko Ibseno]] „Visuomenės priešas“) ir kt. |
K. Glinskis režisavo dvi pirmąsias Kaune pastatytas operas: [[Džiuzepė Verdi|Džiuzepės Verdi]] „Traviatą“ ir [[Mikas Petrauskas|Miko Petrausko]] „Birutę“. Dramos vaidykloje ir Valstybės teatre pastatė 31 spektaklį (visuose ir vaidino). Iš geriausiai pavykusių pastatymų pažymėtini [[Džordžas Bernardas Šo|Bernardo Šo]] „Atskalūnas“ ([[1923]] m.) bei Aleksandro Ostrovskio „Miškas“ ([[1925]] m.). Sukurti vaidmenys: Krūšna ([[Vincas Mykolaitis Putinas|Vinco Mykolaičio-Putino]] „Valdovo sūnus“), Poza ([[Frydrichas Šileris|Frydricho Šilerio]] „Don Karlas“), daktaras Stokmanas ([[Henrikas Ibsenas|Henriko Ibseno]] „Visuomenės priešas“) ir kt. |
||
21:19, 22 balandžio 2006 versija
Konstantinas Glinskis (Kastantas) (1886 m. liepos 25 d. Jurbarke - 1938 m. gruodžio 3 d. Kaune) – aktorius, režisierius, pedagogas.
Biografija
1907 m. baigė Kauno gimnaziją, vėliau dirbo ir mokėsi Jurbarke, Peterburge.
1920 m. gegužės 16 d. Kaune įsikūrė vaidilų bendrovė „Anga“, kuri sujungė Juozo Vaičkaus ir Konstantino Glinskio trupes.
1921 m. balandžio 29 d. paskirtas dramos ir operos vaidyklų administratoriumi. Nuo 1922 m. - Valstybės teatro režisierius ir aktorius. 1924 - 1934 m. dirbo pedagoginį darbą Valstybės teatro vaidybos mokykloje. Jo mokiniai - garsūs teatro žmonės: S. Čaikauskas, V. Derkintis, G. Jakavičiūtė, S. Jukna, Juozas Miltinis ir kt.
K. Glinskis režisavo dvi pirmąsias Kaune pastatytas operas: Džiuzepės Verdi „Traviatą“ ir Miko Petrausko „Birutę“. Dramos vaidykloje ir Valstybės teatre pastatė 31 spektaklį (visuose ir vaidino). Iš geriausiai pavykusių pastatymų pažymėtini Bernardo Šo „Atskalūnas“ (1923 m.) bei Aleksandro Ostrovskio „Miškas“ (1925 m.). Sukurti vaidmenys: Krūšna (Vinco Mykolaičio-Putino „Valdovo sūnus“), Poza (Frydricho Šilerio „Don Karlas“), daktaras Stokmanas (Henriko Ibseno „Visuomenės priešas“) ir kt.
Sceninio darbo 30-mečio proga, 1937 m. įsteigė savo vardo stipendijų fondą, skirtą paskatinti gabius žmones studijuoti scenos meną. Tam paaukojo didelę pinigų sumą, kuri jam mirus liko nepanaudota.
1931 m. už nuopelnus Lietuvai K. Glinskis apdovanotas DLK Gedimino 3-ojo laipsnio ordinu. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje yra režisieriaus daiktų ekspozicija, kurią sudaro daugiau negu 300 eksponatų.
K. Glinskio palaikai sudeginti ir palaidoti Petrašiūnų kapinėse (antkapinio paminklo projekto autorius Mstislavas Dobužinskis).