Lungšano kultūra: Skirtumas tarp puslapio versijų
n |
S robotas Pridedama: ca, de, es, fi, fr, id, it, ja, ko, no, pl, pt, ru, zh, zh-yue |
||
| Eilutė 19: | Eilutė 19: | ||
[[Kategorija:Azijos archeologija]] |
[[Kategorija:Azijos archeologija]] |
||
[[ca:Cultura de Longshan]] |
|||
[[de:Longshan-Kultur]] |
|||
[[en:Longshan culture]] |
[[en:Longshan culture]] |
||
[[es:Cultura de Longshan]] |
|||
[[fi:Longshanin kulttuuri]] |
|||
[[fr:Longshan]] |
|||
[[id:Kebudayaan Longshan]] |
|||
[[it:Cultura di Longshan]] |
|||
[[ja:龍山文化]] |
|||
[[ko:룽산 문화]] |
|||
[[no:Longshankulturen]] |
|||
[[pl:Longshan]] |
|||
[[pt:Cultura Longshan]] |
|||
[[ru:Луншань]] |
|||
[[zh:龙山文化]] |
|||
[[zh-yue:黑陶文化]] |
|||
19:17, 8 spalio 2009 versija
Lungšano kultūra – vėlyvojo neolito archeologinė kultūra, pavadinta C. T. Vu kasinėtos Lungšano gyvenvietės (Šandongo provincija, Kinija), kurioje aptikti pirmieji kultūrai būdingi radiniai, vardu.
Arealas
Lungšano kultūra 3 tūkstantmetyje – 2 tūkstantmečio pr. m. e. pabaigoje buvo paplitusi Šiaurės Kinijoje, Huanghės upės baseine ir Geltonosios jūros pakrantėje. Susiklostė iš Jangšao kultūros.
Kultūra
Lungšano kultūros žmonės gyveno žemės pylimais ir grioviais įtvirtintose gyvenvietėse. Vertėsi žemdirbyste – auginti ryžiai, soros ir gyvulininkyste – laikytos kiaulės, galvijai, avys, ožkos. Naudojo gludintus akmeninius įrankius.
Kultūrai būdinga įvairių formų ir dydžių lipdyta ir žiesta juoda glazūruota keramika. Rasta aukšta kojele vazų, indų su trimis kojelėmis, puodų. Pagal keramikos gamybos būdą skiriamas ankstyvasis (3000–2600 m. pr. m. e. ) ir vėlyvasis (2600–2000 m. pr. m. e.) laikotarpiai. Vėlyvuoju laikotarpiu plito žiesta keramika. Lungšano kultūros juodosios keramikos aptinkama ir Jangdzės, Gandziango bei Sidziango upių slėniuose, Taivane. Lungšano kultūros gyvavimo laikotarpiu prasidėjo socialinis visuomenės skaidymasis.[1]
Šaltiniai
- ↑ Lungšano kultūra. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008 699 psl.