Sekos riba: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Homobot (aptarimas | indėlis)
S Smulkūs automatiniai taisymai.
Homobot (aptarimas | indėlis)
S Automatinis sutrumpinimų taisymas.
Eilutė 17: Eilutė 17:
: <math>\lim_{n \rightarrow \infty} a_n = L</math>
: <math>\lim_{n \rightarrow \infty} a_n = L</math>


Čia <math>\lim</math> reiškia '''ribą''', <math>n \rightarrow \infty</math> yra simbolinis žymėjimas, kad eilės numeris <math>n</math> tolsta į [[begalybė|begalybę]], o <math>a_n</math> yra n - tasis, t.y. bendrasis sekos narys.
Čia <math>\lim</math> reiškia '''ribą''', <math>n \rightarrow \infty</math> yra simbolinis žymėjimas, kad eilės numeris <math>n</math> tolsta į [[begalybė|begalybę]], o <math>a_n</math> yra n - tasis, t. y. bendrasis sekos narys.


== Dalinės ribos ==
== Dalinės ribos ==
Eilutė 91: Eilutė 91:
* <math>\lim_{n \rightarrow \infty} \frac{n^2 + 4n - 5}{n^2-1} = \lim_{n \rightarrow \infty} \frac{n^2 \left( 1 + \frac{4}{n} - \frac{5}{n^2} \right) }{n^2 \left( 1 - \frac{1}{n^2} \right) } = \frac{1 + \frac{4}{\infty} - \frac{5}{\infty}}{1 - \frac{1}{\infty} } = 1.</math>
* <math>\lim_{n \rightarrow \infty} \frac{n^2 + 4n - 5}{n^2-1} = \lim_{n \rightarrow \infty} \frac{n^2 \left( 1 + \frac{4}{n} - \frac{5}{n^2} \right) }{n^2 \left( 1 - \frac{1}{n^2} \right) } = \frac{1 + \frac{4}{\infty} - \frac{5}{\infty}}{1 - \frac{1}{\infty} } = 1.</math>


* Seka <math> \lbrace \; -1, 1, -1, 1, \dots, (-1)^n, \dots \; \rbrace </math> diverguoja, t.y. ribos neturi.
* Seka <math> \lbrace \; -1, 1, -1, 1, \dots, (-1)^n, \dots \; \rbrace </math> diverguoja, t. y. ribos neturi.


* <math>\lim_{x\to\infty}\frac{x^3-4x^2+7x-3}{x^2+2x-11}=\lim_{x\to\infty}\frac{\frac{x^3-4x^2+7x-3}{x^3}}{\frac{x^2+2x-11}{x^3}}=\lim_{x\to\infty}\frac{1-\frac{4}{x}+\frac{7}{x^2}-\frac{3}{x^3}}{\frac{1}{x}+\frac{2}{x^2}-\frac{11}{x^3}}=\infty.</math>
* <math>\lim_{x\to\infty}\frac{x^3-4x^2+7x-3}{x^2+2x-11}=\lim_{x\to\infty}\frac{\frac{x^3-4x^2+7x-3}{x^3}}{\frac{x^2+2x-11}{x^3}}=\lim_{x\to\infty}\frac{1-\frac{4}{x}+\frac{7}{x^2}-\frac{3}{x^3}}{\frac{1}{x}+\frac{2}{x^2}-\frac{11}{x^3}}=\infty.</math>

20:06, 5 spalio 2009 versija

Skaičių sekos riba vadinama vertė, prie kurios artėja sekos narių vertės, tolstant į begalybę. Pavyzdžiui, turime seką:

Jokio sekos nario vertė nėra lygi nuliui, tačiau, kuo narys tolimesnis sekoje, tuo jo vertė artimesnė nuliui. Intuityviai suvokiame, kad sekos nariai artėja į nulį.

Tačiau toks apibrėžimas nėra tikslus ir netinkamas naudoti matematikoje. Griežtesnis apibrėžimas yra toks:

Jei , tai skaičių vadiname sekos riba. Jei tokio skaičiaus nėra – seka ribos neturi.

Kitaip tariant, jeigu egzistuoja toks sekos narys , nuo kurio pradedant, skirtumas tarp visų tolimesnių narių ir kažkokio skaičiaus yra mažesnis, nei kažkoks iš anksto nustatytas skaičius (jis gali būti kiek norima mažas), tai sakome, kad yra šios sekos riba. Iš esmės šis apibrėžimas atitinka mūsų natūralų suvokimą apie sekos ribą.

Jei seka turi ribą, tai sakome, kad seka konverguoja, kitu atveju – diverguoja.

Sekos ribą žymime:

Čia reiškia ribą, yra simbolinis žymėjimas, kad eilės numeris tolsta į begalybę, o yra n - tasis, t. y. bendrasis sekos narys.

Dalinės ribos

Jei seka {} turi konverguojantį posekį {}, šio posekio riba vadinama daline riba. Didžiausia sekos {} dalinė riba vadinama sekos viršutiniąja riba (žymima arba lim sup xn). Mažiausia sekos dalinė riba – apatinioji riba ( arba lim inf xn).

Pavyzdžiui, seka neturi ribos, tačiau turi du konverguojančius posekius:

  • ir

Koši kriterijus

Augustinas Koši suformulavo kriterijų, kurį tenkinančios sekos vadinamos Koši sekomis:

Seka yra Koši seka, jei konverguoja tada ir tik tada kai .

Koši kriterijus yra būtina ir pakankama sekos konvergavimo sąlyga – visos konverguojančios sekos yra Koši sekos ir atvirkščiai.

Ribų savybės

Tegul ir , tada galime atlikti tokius veiksmus:

  • (Jei )

arba

Skaičiavimas

Skaičiuodami ribas pasiremiame jų savybėmis ir keliomis elementariausiomis ribomis:



ir t. t. Dažnai ribos ženklas nerašomas, o rašoma tiesiog, pvz.: . Toks užrašas suprantamas ne kaip lygybė, o kaip riba.

Ieškodami ribų galime tiesiog įrašyti begalybę vietoj , tačiau dažniausiai gauname neapibrėžtumą, kurį ir reikia pašalinti, pvz.:

Skaičius e

Nepaprastai svarbi matematikoje yra tokia riba:

Ši vertė, vadinama skaičiumi e, yra viena svarbiausių matematinių konstantų.

Pavyzdžiai

  • Seka diverguoja, t. y. ribos neturi.

kur keičiame kintamąjį: Kadangi tai

kur kai

  • Rasime ribą
Skaitiklis išskaidomas pagal formulę
Vardiklis gali būti išskaidomas surandant jo sprendinius ir :

Kvadratinė lygtis yra išskaidoma