Satemizacija: Skirtumas tarp puslapio versijų
S robotas: smulkūs taisymai |
S Automatinis sutrumpinimų taisymas. |
||
| Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
'''Satemizacija''' - dalies kalbų, šiuo atveju - [[indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių]], fonetinė ypatybė, kai [[indoeuropiečių prokalbė]]s minkštieji priebalsiai k, g yra virtę š, ž. Tolimesnė raida - š, ž < s, z (šis tolimesnis virsmas įvykęs visose [[slavų kalbos]]e, taip pat [[prūsų kalba|prūsų]] ir kitose paliudytose mirusiose [[baltų kalbos]]e bei dabartinėje [[latvių kalba|latvių kalboje]]). [[Lietuvių kalba]], priklausanti rytų baltų grupei, išlaikė senesnį tarimą, t. y. š, ž nevirto s, z. Pavyzdžiai: lietuvių ''la'''š'''i'''š'''a'', latvių ''la'''s'''is'' taip pat prūsų '''la'''s'''a'''s'''o''' "t.p.", {{ru|la}}'s'''o'''s'''''' taip pat lietuvių '''''ž'''irnis'', latvių '''''z'''irnis'' taip pat prūsų '''''z'''irnis'' "grūdas", {{ru|}}'z'''erno'' „grūdas“. Manoma, kad satemizacija prasidėjo [[indoiranėnai|indoiranėnų]] areale, t.y. dabartinio Irano, Afganistano, Pakistano ir indoeuropietiškų Indijos dialektų, besiribojančioje su iranėnais, teritorijoje. Todėl šis lingvistinis terminas ir yra paimtas iš indoiranėnų žodžio ''satem'' - „šimtas“. Indoeuropiečių kalbos, kurios nepatyrė šio fonetinio virsmo, pagal atitinkamą senovės lotynų kalbos žodį ''centum'' (sk. kentum - „šimtas“) vadinamos ''kentuminėmis''. |
'''Satemizacija''' - dalies kalbų, šiuo atveju - [[indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių]], fonetinė ypatybė, kai [[indoeuropiečių prokalbė]]s minkštieji priebalsiai k, g yra virtę š, ž. Tolimesnė raida - š, ž < s, z (šis tolimesnis virsmas įvykęs visose [[slavų kalbos]]e, taip pat [[prūsų kalba|prūsų]] ir kitose paliudytose mirusiose [[baltų kalbos]]e bei dabartinėje [[latvių kalba|latvių kalboje]]). [[Lietuvių kalba]], priklausanti rytų baltų grupei, išlaikė senesnį tarimą, t. y. š, ž nevirto s, z. Pavyzdžiai: lietuvių ''la'''š'''i'''š'''a'', latvių ''la'''s'''is'' taip pat prūsų '''la'''s'''a'''s'''o''' "t.p.", {{ru|la}}'s'''o'''s'''''' taip pat lietuvių '''''ž'''irnis'', latvių '''''z'''irnis'' taip pat prūsų '''''z'''irnis'' "grūdas", {{ru|}}'z'''erno'' „grūdas“. Manoma, kad satemizacija prasidėjo [[indoiranėnai|indoiranėnų]] areale, t. y. dabartinio Irano, Afganistano, Pakistano ir indoeuropietiškų Indijos dialektų, besiribojančioje su iranėnais, teritorijoje. Todėl šis lingvistinis terminas ir yra paimtas iš indoiranėnų žodžio ''satem'' - „šimtas“. Indoeuropiečių kalbos, kurios nepatyrė šio fonetinio virsmo, pagal atitinkamą senovės lotynų kalbos žodį ''centum'' (sk. kentum - „šimtas“) vadinamos ''kentuminėmis''. |
||
[[Kategorija:Kalbotyra]] |
[[Kategorija:Kalbotyra]] |
||
21:05, 5 spalio 2009 versija
Satemizacija - dalies kalbų, šiuo atveju - indoeuropiečių, fonetinė ypatybė, kai indoeuropiečių prokalbės minkštieji priebalsiai k, g yra virtę š, ž. Tolimesnė raida - š, ž < s, z (šis tolimesnis virsmas įvykęs visose slavų kalbose, taip pat prūsų ir kitose paliudytose mirusiose baltų kalbose bei dabartinėje latvių kalboje). Lietuvių kalba, priklausanti rytų baltų grupei, išlaikė senesnį tarimą, t. y. š, ž nevirto s, z. Pavyzdžiai: lietuvių lašiša, latvių lasis taip pat prūsų lasaso "t.p.", rus. lasos' taip pat lietuvių žirnis, latvių zirnis taip pat prūsų zirnis "grūdas", rus. zerno „grūdas“. Manoma, kad satemizacija prasidėjo indoiranėnų areale, t. y. dabartinio Irano, Afganistano, Pakistano ir indoeuropietiškų Indijos dialektų, besiribojančioje su iranėnais, teritorijoje. Todėl šis lingvistinis terminas ir yra paimtas iš indoiranėnų žodžio satem - „šimtas“. Indoeuropiečių kalbos, kurios nepatyrė šio fonetinio virsmo, pagal atitinkamą senovės lotynų kalbos žodį centum (sk. kentum - „šimtas“) vadinamos kentuminėmis.