Orinjako kultūra: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Lazdynas (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
TXiKiBoT (aptarimas | indėlis)
S robotas Pridedama: ca, cy, da, de, eo, es, eu, fi, it, ja, ko, nl, no, oc, pl, pt, ru, sk, sv, uk, zh
Eilutė 24: Eilutė 24:
[[Kategorija:Prancūzijos archeologija]]
[[Kategorija:Prancūzijos archeologija]]


[[fr:Aurignacien]]
[[ca:Aurinyacià]]
[[cy:Diwylliant Aurignac]]
[[da:Aurignacienkultur]]
[[de:Aurignacien]]
[[en:Aurignacian]]
[[en:Aurignacian]]
[[eo:Aŭrinjaka kulturo]]
[[es:Auriñaciense]]
[[eu:Aurignaciar]]
[[fi:Aurignacin kulttuuri]]
[[fr:Aurignacien]]
[[it:Aurignaziano]]
[[ja:オーリニャック文化]]
[[ko:오리냐크 문화]]
[[nl:Aurignacien]]
[[no:Aurignackulturen]]
[[oc:Aurinhacian]]
[[pl:Kultura oryniacka]]
[[pt:Período Aurignaciano]]
[[ru:Ориньякская культура]]
[[sk:Aurignacien]]
[[sv:Aurignacienkulturen]]
[[uk:Оріньяцька культура]]
[[zh:奥瑞纳文化]]

18:40, 5 spalio 2009 versija

Orinjako kultūra – vėlyvojo paleolito archeologinė kultūra, pavadinta 1860 m. E. Larteto atrasto ir tyrinėto Orinjako urvo (Aukštutinė Garona, Prancūzija) vardu.

Arealas

Orinjako kultūra 35-20 tūkstantmetyje pr. m. e. buvo paplitusi teritorijoje, kurioje dabar yra Prancūzija, Belgija, Šveicarija, Vokietija, Austrija, Čekija, Slovakija, Rumunija.

Kultūra

Orinjako kultūros žmonės gyveno urvuose ir olose. Vertėsi medžiokle. Rasta daug titnaginių dirbinių (skeltės, gremžtukai, rėžtukai), raginių ir kaulinių antgalių su įskeltais įtvarais. Olų sienos išpieštos raudonos, geltonos, juodos ir rudos spalvos realistiškais gyvūnų piešiniais. Orinjako kultūrai būdingos ant uolų išraižytos moterų figūros ir akmeninės moterų statulėlės (Veneros).

1907 m. Anri Breilis įrodė, kad Orinjako kultūra susidarė po Mustjero kultūros. Ją pakeitė Solutro kultūra. 1909 m. rastas Orinjako žmogus (20 000 m. pr. m. e.), laikomas tiesioginiu Europos gyventojų protėviu Homo sapiens. [1]

Šaltiniai

  1. Orinjako kultūra. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002 247 psl.