Antanas Kriščiukaitis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Brox (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 1: Eilutė 1:
'''Antanas Kriščiukaitis''' ('''Aišbė''') (g. [[1864]] m. [[liepos 24]] d. [[Paežeriai (Pilviškiai)|Paežeriuose]] ([[Vilkaviškio rajonas|Vilkaviškio r.]]) – [[1933]] m. [[spalio 30]] d. [[Kaunas|Kaune]]) – rašytojas, [[teisėtyrininkas]], profesorius, pirmasis Vyriausiojo Tribunolo pirmininkas.
'''Antanas Kriščiukaitis''' ('''Aišbė''', g. [[1864]] m. [[liepos 24]] d. [[Paežeriai (Pilviškiai)|Paežeriuose]], [[Vilkaviškio rajonas|Vilkaviškio r.]] – [[1933]] m. [[spalio 30]] d. [[Kaunas|Kaune]]) – rašytojas, [[teisėtyrininkas]], profesorius, pirmasis Vyriausiojo Tribunolo pirmininkas.


== Biografija ==
== Biografija ==

16:21, 2 spalio 2009 versija

Antanas Kriščiukaitis (Aišbė, g. 1864 m. liepos 24 d. Paežeriuose, Vilkaviškio r.1933 m. spalio 30 d. Kaune) – rašytojas, teisėtyrininkas, profesorius, pirmasis Vyriausiojo Tribunolo pirmininkas.

Biografija

1918 m. Antanas Kriščiukaitis iš Rusijos grįžo į Lietuvą ir likusią gyvenimo dalį kūrė teisinės valstybės pagrindus. Organizavo Teisingumo ministeriją, Lietuvos Aukščiausiąjį teismą, iki mirties ėjo Lietuvos Vyriausiojo Tribunolo pirmininko pareigas. 1920 m. įregistravo Lietuvos teisininkų draugiją ir 13 metų jai vadovavo. Redagavo draugijos leidžiamą žurnalą „Teisė“, kūrė lietuvišką teisinę terminiją.

Nuo 1923 m. buvo Lietuvos universiteto Teisių fakulteto profesorius, baudžiamosios teisės dėstytojas. Parengė Baudžiamojo proceso įstatymo projektą ir baudžiamojo proceso kursą studentams. Redagavo 1930 m. išleistą Teisingumo ministerijos leidinį „Lietuvos teismas 19181928 m.“. Iki 1933 m. vadovavo VDU Teisių fakulteto, 1924 m. padalyto į Teisių ir Ekonomikos skyrius, Baudžiamosios teisės ir baudžiamojo proceso katedrai. Aktyviai reiškėsi visuomenės gyvenime; pirmininkavo pirmajam Lietuvių – latvių – estų teisininkų kongresui, įvykusiam Kaune 1931 m. gegužės 21 – 23 d.

Palaidotas Kauno Petrašiūnų kapinėse. Gimtuosiuose Paežeriuose pastatytas jam skirtas stogastulpis (tautodailininkas Leonas Juozonis).

Kūryba

Aišbės slapyvardžiu rašė straipsnius periodiniams leidiniams „Lietuviškasis balsas“, „Vienybė lietuvninkų“, „Garsas“, „Varpas“, „Nemuno sargas“ ir kt. Parašė apsakymų rinkinį „Kas teisybė, tai ne melas“ (1892 m.), trumpų satyros vaizdelių ir feljetonų rinkinį „Satyros trupiniai“ (1928 m.), išvertė nemažai garsių pasaulio rašytojų kūrinių.

Apdovanojimai

  • Vytauto Didžiojo 1-ojo laipsnio ordinas 1931 m.