Atmosfera

Venerą gaubia itin tanki atmosfera

Atmosfera - (iš graikų ατμός - atmos, 'garai' + σφαίρα - sphaira, 'sfera') dujų sluoksnis, supantis pakankamos masės kosminį kūną. Atmosfera lengviau išlieka, kai kūno gravitacinis laukas stipresnis, o temperatūra žemesnė.

Kai kurios planetos yra sudarytos daugiausia iš dujų (dujinės milžinės), tačiau tik išorinis dujų sluoksnis laikomas atmosfera. Žvaigždinė atmosfera - išorinė žvaigždės dalis, į kurią įprastai įeina dalis fotosferos.

Slėgis

Atmosferos slėgis - tai dujų paviršiui statmena jėga, veikianti ploto vienetą. Slėgį lemia planetos gravitacinė jėga bei dujų stulpo masė virš tam tikro ploto. Kylant slėgis mažėja, nes mažėja aukščiau esančių dujų masė.

Vidutinis Žemės atmosferos slėgis jūros lygyje - 101,325 Pa.bhgvfvyctfcftctrctrctrcctctrf

Sudėtis

Žemės atmosferos dujos mėlynos spalvos spindulius išsklaido labiausiai, todėl žiūrint iš kosmoso Žemę juosia mėlynas ratilas

Pradinė atmosferos sudėtis susijusi su temperatūra ir chemine sudėtimi planetos formavimosi zonoje Saulės sistemos susidarymo metu. Tačiau pradinė sudėtis bėgant laikui kinta.

Marso ir Veneros atmosferose vyrauja anglies dioksidas, randama azoto, argono, deguonies ir šiek tiek kitų dujų. Pirmykštėje Žemės atmosferoje taip pat buvo daug anglies dioksido ir mažai deguonies. Dabartinė Žemės atmosferos sudėtis - biocheminių procesų rezultatas. Vystantis gyvybei ir augant bendrai organizmų biomasei, anglies dioksidas buvo sunaudotas fotosintetinant organinius junginius, o į atmosferą išmestas deguonis kaip šalutinis produktas. Žemės atmosferą sudaro (pagal tūrį) 78.08% azoto, 20.95% deguonies, įvairus kiekis vandens garų (vidutiniškai 0.247%), 0.93% argono, 0.038% anglies dioksido, helio ir kitų inertinių dujų, vandenilio, lakių teršalų pėdsakai.

Šaltos ir didelės gravitacijos planetos (Jupiteris, Saturnas, Uranas ir Neptūnas) gali išlaikyti atmosferas iš mažos molekulinės masės dujų - helio, vandenilio.

Saturno palydovas Titanas ir Neptūno palydovas Tritonas turi daugiausia iš azoto sudarytas atmosferas. Panaši ir Plutono atmosfera, tik ji sušąla Plutonui nutolus nuo Saulės.

Kiti Saulės sistemos objektai dėl mažos masės ar aukštos temperatūros turi itin plonas, nepusiausvyras atmosferas. Tai Mėnulis (natrio garai), Merkurijus (natrio garai), Europa (palydovas) (deguonis), Ijo (siera), Enceladas (vandens garai)

Svarba

Geologiniu požiūriu, atmosfera formuoja planetos reljefą - vėjai perneša dulkes, eroduoja paviršių, supusto sąnašas. Reljefą formuoja ir šerkšnas bei krituliai, priklausantys nuo atmosferos sudėties. Atmosfera lemia planetos klimatą. Atmosferos sudėtis yra svarbus faktorius, lemiantis galimybę susiformuoti gyvybei.

Taip pat skaitykite

• Žemės atmosfera
• Veneros atmosfera