Fortas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Puslapis keičiamas tekstu „thumb|right|''Balaguier'' fortas Prancūzijoje {“ |
S Atmestas 142.30.178.6 pakeitimas, grąžinta paskutinė versija (naudotojo VP-bot keitimas) |
||
| Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
[[Vaizdas:Fort balaguier.jpg|thumb|right|''Balaguier'' fortas Prancūzijoje]] |
[[Vaizdas:Fort balaguier.jpg|thumb|right|''Balaguier'' fortas Prancūzijoje]] |
||
{{otheruses}} |
|||
{ |
|||
'''Fortas''' ({{la|fortis}} 'stiprus, tvirtas') – [[žiedinė gynyba|žiedinės gynybos]] ilgalaikis įtvirtinimas, paprastai [[tvirtovė]]s įtvirtinimų dalis. XVII-XVIII a. fortais vadino atskirus įtvirtinimus, gynusius [[tiltas|tiltus]], kelius, uostų vartus, [[perėja]]s ir pan. |
|||
XVIII a. fortai buvo atskiri uždari įtvirtinimai prieš tvirtovės perimetrą, vėliau - integralus ''fortinės tvirtovės'' ar lauko įtvirtinimų elementas. |
|||
<br />Atviri fortai būdavo gana įvairios formos, užimdavo 4-5 ha plotą, buvo pritaikyti žiedinei gynybai. Perimetrą gindavo 1-2 grunto pylimai, pridengti grioviais ir kitomis kliūtimis. Už pylimų būdavo statomi artilerijos [[pabūklas|pabūklai]] (20-50). Vidinėse viršutinėse pylimų dalyse būdavo įrengiamos šaulių pozicijos. Fortą įgulą sudarydavo ne tik artileristai, bet ir 2-4 pėstininkų [[kuopa|kuopos]]. |
|||
Uždari fortai būdavo statomi iš akmens, plytų, [[betonas|betono]], šarvinių konstrukcijų. XVIII a. fortai buvo daugiaaukščiai bokštai, ginkluoti [[patranka|patrankomis]]. |
|||
<br />XIX a. imta statyti ''bastioninius fortus''. Prancūziški bastioniniai fortai turėdavo 4-5 [[bastionas|bastionus]] su 40-50 patrankų |
|||
Vėliau pasirodė kaponieriniai fortai. Pvz., vokiškas kaponierinis fortas turėdavo 20-30 patrankų, 2 flanginius [[kaponierius]], vieną centrinį kaponierių. |
|||
Po [[Pirmasis pasaulinis karas|pirmojo pasaulinio karo]] imti naudoti nauji įtvirtinimų tipai (atraminiai punktai ir kt.), pritaikyti naujoms ginklų rūšims, todėl atskiri fortai pasidarė nebeefektyvūs, jie buvo naudojami tik kaip įtvirtinų rajonų elementai. |
|||
{{Commons|Category:Fortification|no=T}} |
|||
[[Kategorija:Fortifikacija]] |
|||
[[ay:Pukara]] |
|||
[[be:Крэпасць]] |
|||
[[be-x-old:Фартэцыя]] |
|||
[[bg:Крепост]] |
|||
[[br:Kreñvlec'h]] |
|||
[[bs:Tvrđava]] |
|||
[[cs:Pevnost (stavba)]] |
|||
[[da:Fæstningsværk]] |
|||
[[de:Festung]] |
|||
[[en:Fortification]] |
|||
[[eo:Fortikaĵo]] |
|||
[[es:Fortificación]] |
|||
[[fr:Fortification]] |
|||
[[he:מוצב]] |
|||
[[hr:Fortifikacija]] |
|||
[[hu:Erődrendszer]] |
|||
[[id:Benteng]] |
|||
[[it:Fortezza]] |
|||
[[ja:要塞]] |
|||
[[ko:요새]] |
|||
[[mk:Тврдина]] |
|||
[[nds-nl:Vesten]] |
|||
[[new:कोट मण्डल, नेल्लोर जिल्ला]] |
|||
[[nl:Vesting (verdedigingswerk)]] |
|||
[[nn:Festning]] |
|||
[[no:Festning]] |
|||
[[pl:Fortyfikacja]] |
|||
[[pt:Fortaleza (arquitetura militar)]] |
|||
[[qu:Pukara]] |
|||
[[ru:Фортификация]] |
|||
[[scn:Furtizza (furtificazzioni)]] |
|||
[[simple:Fortification]] |
|||
[[sk:Opevnenie]] |
|||
[[sl:Fortifikacija]] |
|||
[[sr:Тврђава]] |
|||
[[sv:Fästning]] |
|||
[[ta:கோட்டை]] |
|||
[[te:కోట]] |
|||
[[zh:要塞]] |
|||
00:00, 29 rugsėjo 2009 versija
Kitos reikšmės – Fortas (reikšmės).
Fortas (lot. fortis 'stiprus, tvirtas') – žiedinės gynybos ilgalaikis įtvirtinimas, paprastai tvirtovės įtvirtinimų dalis. XVII-XVIII a. fortais vadino atskirus įtvirtinimus, gynusius tiltus, kelius, uostų vartus, perėjas ir pan.
XVIII a. fortai buvo atskiri uždari įtvirtinimai prieš tvirtovės perimetrą, vėliau - integralus fortinės tvirtovės ar lauko įtvirtinimų elementas.
Atviri fortai būdavo gana įvairios formos, užimdavo 4-5 ha plotą, buvo pritaikyti žiedinei gynybai. Perimetrą gindavo 1-2 grunto pylimai, pridengti grioviais ir kitomis kliūtimis. Už pylimų būdavo statomi artilerijos pabūklai (20-50). Vidinėse viršutinėse pylimų dalyse būdavo įrengiamos šaulių pozicijos. Fortą įgulą sudarydavo ne tik artileristai, bet ir 2-4 pėstininkų kuopos.
Uždari fortai būdavo statomi iš akmens, plytų, betono, šarvinių konstrukcijų. XVIII a. fortai buvo daugiaaukščiai bokštai, ginkluoti patrankomis.
XIX a. imta statyti bastioninius fortus. Prancūziški bastioniniai fortai turėdavo 4-5 bastionus su 40-50 patrankų
Vėliau pasirodė kaponieriniai fortai. Pvz., vokiškas kaponierinis fortas turėdavo 20-30 patrankų, 2 flanginius kaponierius, vieną centrinį kaponierių.
Po pirmojo pasaulinio karo imti naudoti nauji įtvirtinimų tipai (atraminiai punktai ir kt.), pritaikyti naujoms ginklų rūšims, todėl atskiri fortai pasidarė nebeefektyvūs, jie buvo naudojami tik kaip įtvirtinų rajonų elementai.