Saturn V: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SieBot (aptarimas | indėlis)
S robotas Pridedama: cy:Saturn V
Eilutė 6: Eilutė 6:
== Techniniai duomenys ==
== Techniniai duomenys ==


Starto masė -- 3000 t
Starto masė -- 3000 t<br>
Starto trauka -- 3500 t
Starto trauka -- 3500 t<br>
Masė, paleidžiama į pirminę žemės orbitą -- 140 t,
Masė, paleidžiama į pirminę žemės orbitą -- 140 t<br>
(Orbitos aukštis -- 190 km.)
Orbitos aukštis -- 190 km<br>
Į Mėnulio trajektoriją išvedama masė -- 47 t.
Į Mėnulio trajektoriją išvedama masė -- 47 t<br>


Iš viso ši raketa kilo 13 kartų, visi jos skrydžiai buvo sėkmingi. Nors pagaminta ir naudota gana seniai, 2009 m tai tebėra didžiausia, sunkiausia ir daugiausia į orbitą pakelianti raketa, nors panašiu laiku gana nesėkmingai skridusi jos varžovė Tarybų Sąjungos [[N-1 (raketa)|N-1]] ir sukurdavo šiek tiek didesnę trauką starto metu.
Iš viso ši raketa kilo 13 kartų, visi jos skrydžiai buvo sėkmingi. Nors pagaminta ir naudota gana seniai, [[2009]] m. tai tebėra didžiausia, sunkiausia ir daugiausia į orbitą pakelianti raketa, nors panašiu laiku gana nesėkmingai skridusi jos varžovė Tarybų Sąjungos [[N-1 (raketa)|N-1]] ir sukurdavo šiek tiek didesnę trauką starto metu.


Nors dauguma raketų buvo paleistos šviesiu paros metu, viena jų buvo paleista ir naktį. Surinkta raketa būdavo lėtai nuvežama į starto vietą vertikalioje padėtyje.
Nors dauguma raketų buvo paleistos šviesiu paros metu, viena jų buvo paleista ir naktį. Surinkta raketa būdavo lėtai nuvežama į starto vietą vertikalioje padėtyje.


== Pakopos ==
== Pakopos ==

21:11, 24 rugsėjo 2009 versija

Saturnas V gabenamas į starto vietą. Ją vežęs transporteris tebenaudojamas ir dabar

Saturnas V (dar vadintas Mėnulio raketa) buvo vienkartinė, skysto kuro, daugiapakopė raketa, 19671973 m. amerikiečių naudota skrydžiams į Mėnulį.


Techniniai duomenys

Starto masė -- 3000 t
Starto trauka -- 3500 t
Masė, paleidžiama į pirminę žemės orbitą -- 140 t
Orbitos aukštis -- 190 km
Į Mėnulio trajektoriją išvedama masė -- 47 t

Iš viso ši raketa kilo 13 kartų, visi jos skrydžiai buvo sėkmingi. Nors pagaminta ir naudota gana seniai, 2009 m. tai tebėra didžiausia, sunkiausia ir daugiausia į orbitą pakelianti raketa, nors panašiu laiku gana nesėkmingai skridusi jos varžovė Tarybų Sąjungos N-1 ir sukurdavo šiek tiek didesnę trauką starto metu.

Nors dauguma raketų buvo paleistos šviesiu paros metu, viena jų buvo paleista ir naktį. Surinkta raketa būdavo lėtai nuvežama į starto vietą vertikalioje padėtyje.

Pakopos

Pirmoji Saturno V pakopa, S-IC, turėjo penkis F-1 žibalu ir suskystintu deguonimi varomus variklius. Iki šiol (2007 m) tai tebėra galingiausi kada nors pagaminti raketiniai varikliai. Keturis iš jų įrengta hidraulinė sistema galėjo šiek tiek pasukti reikiama kryptimi, taip valdant raketos skrydį. Penktasis (centrinis) variklis buvo įtvirtintas nejudamai. Sykį įjungus ir po to išjungus, šių variklių nebebuvo galima įjungi pakartotinai. Nebuvo galimybės ir reguliuoti jų galingumą, todėl vėlesniuose skrydžio etapuose vienas (centrinis) variklis tiesiog būdavo išjungiamas, kad palengvėjusi raketa nekiltų su pernelyg dideliu pagreičiu. Pirmoji pakopa veikdavo tik 2,5 minutės, tačiau per tą laiką pakeldavo raketą iki 61 km aukščio ir įgreitindavo iki 8600 km/val. Tam ji sudegindavo 2 000 000 kg kuro. Atlikusi savo darbą ir atkabinta nuo raketos, ji iš inercijos dar kildavo iki 110 km (taigi iki kosmoso), paskui nukrisdavo į Atlanto vandenyną maždaug už 560 km nuo starto vietos.

Antroji pakopa, S-II, turėjo panašiai išdėstytus penkis suskystintu vandeniliu bei deguonimi maitinamus J-2 variklius. Ji dirbdavo 6 minutes, įgreitindavo raketą iki 24600 km/h ir pakeldavo iki 185 km. Ši pakopa nukrisdavo už 4200 nuo starto vietos.

Trečioji pakopa, S-IVB, turėjo vieną J-2 variklį (tokį pat, kaip ir antrosios pakopos) bei naudojo tą patį kurą. Ji dirbdavo keletą minučių, galutinai pakeldama kosminį laivą į orbitą bei (patikrinus visas sistemas) būdavo įjungiama pakartotinai skrydžiui iki Mėnulio. Viename iš variantų (Skylab projektas) S-IVB pakopa buvo neveikli – vietoj kuro ir variklio joje buvo įrengta į kosmosą iškeliama laboratorija.

Paskutinis Saturno V startas (Skylab)

Instrumentinis centras

Virš S-IVB buvo įrengtas visos raketos darbą valdantis „instrumentinis centras“, turintis tiems laikams gana galingą kompiuterį, kurio programinė įranga nėra išlikusi (spėjama, jog gali būti išlikusi nebent nepaleistų raketų kompiuterių ilgalaikėje atmintyje).

Sunaikinimo sistema

Prireikus, jei raketa taptų nebevaldoma, buvo galimybė sunaikinti ją ore, taip apsaugant apačioje esančius žmones (kosmonautų modulis prieš tai turėjo atsiskirti nuo raketos).

Avarinio gelbėjimosi raketa

Avarinio gelbėjimosi raketos testas

Pačioje raketos viršūnėje, virš įgulos modulio su kosmonautais, buvo įrengta avarinio gelbėjimosi raketa. Pavojaus atveju ji turėjo atskirti įgulos modulį nuo raketos ir nunešti jį šalin, kad galimas didžiųjų pakopų sprogimas ar kitokie įvykiai nebekeltų pavojus. Paskui įgulos modulis būtų nusileidęs su parašiutu. Tai buvo galima padaryti ir dar tebesant starto aikštelėje, jei ten būtų kilęs gaisras. Gelbėjimosi sistema buvo patikrinta, tačiau iš tiesų panaudoti jos nė karto neprireikė. Papildomas mažas raketinis motoras pasukdavo gelbėjimosi modulį šalin, patraukdamas jį iš didžiosios raketos kelio.

Nors visa raketos dokumentacija tebesaugoma, šiuo metu ją iš naujo pagaminti būtų labai sunku, nes daugelis naudotų komponentų paseno ir nebegaminami. Juos pakeitusios dalys, nors iš esmės geresnės, yra kitokios, todėl visą raketą tenka projektuoti iš naujo.

Šablonas:Link FA

Šablonas:Link FA

Šablonas:Link FA

Šablonas:Link FA

Šablonas:Link FA