Cukrus: Skirtumas tarp puslapio versijų
Nėra keitimo santraukos |
S robotas Pridedama: bs:Šećer, ia:Sucro Šalinama: la:Saccharosium |
||
| Eilutė 33: | Eilutė 33: | ||
[[bg:Захар]] |
[[bg:Захар]] |
||
[[bn:চিনি]] |
[[bn:চিনি]] |
||
[[bs:Šećer]] |
|||
[[ca:Sucre]] |
[[ca:Sucre]] |
||
[[ce:Шекар]] |
[[ce:Шекар]] |
||
| Eilutė 56: | Eilutė 57: | ||
[[hr:Šećeri]] |
[[hr:Šećeri]] |
||
[[hu:Cukor]] |
[[hu:Cukor]] |
||
[[ia:Sucro]] |
|||
[[id:Gula]] |
[[id:Gula]] |
||
[[io:Sukro]] |
[[io:Sukro]] |
||
| Eilutė 66: | Eilutė 68: | ||
[[ka:შაქარი]] |
[[ka:შაქარი]] |
||
[[ko:설탕]] |
[[ko:설탕]] |
||
[[la:Saccharosium]] |
|||
[[lv:Cukurs]] |
[[lv:Cukurs]] |
||
[[mk:Шеќер]] |
[[mk:Шеќер]] |
||
02:09, 21 rugsėjo 2009 versija
Cukrus – sacharozė, vandenyje tirpstantis saldus disacharidas, dažniausiai gaminamas iš cukrinių runkelių, cukrašvendrių, žinomiausias šių dienų natūralus saldiklis.
Žodžiu cukrus taip pat vadina ir kitus vandenyje tirpius saldžius sacharidus. Cukrums priklauso paprasti angliavandeniai - monosacharidai arba disacharidai.
Valgomasis cukrus
Valgomasis cukrus vartojamos įvairiais pavidalais:
- Kristalinis cukrus – nuo 1840 metų gaminamas baltas cukrus. Tarpinėje stadijoje kristalai yra gelsvi ir su daug priemaišų, vėliau jis pakartotinai tirpinamas, kristalizuojamas bei rafinuojamas, taip pat spalvinamas žydru dažu, kuris suteikia baltumo. 99,7% šio cukraus sudaro sacharozė.
- Cukraus pudra (miltinis cukrus) – labai smulkių grūdelių cukrus, naudojamas tik nuo XX a. pradžios.
- Cukraus kristalai – gaminamas iš prisotinto cukraus tirpalo, kai gaunami nevienodo stambumo skaidrūs kristalai.
- Geltonasis arba rudasis cukrus – ne visai išgrynintas arba karamelizuotas cukrašvendrių cukrus.
Istorija
Dar VI a. pr. m. e. vienas iš Aleksandro Makedoniečio admirolų savo žygių dienoraštyje rašė, kad Indijoje auga tokios švendrės, kurios be bičių neša medų. Manoma, kad jis aprašė sirupą, kurį vietiniai gyventojai gaudavo iš cukrašvendrių ir kuriuo gardino maisto produktus.
Tačiau pirmasis cukrus pagamintas Persijoje tik mūsų eros VI amžiuje, tuo metu tai buvo labai prabangus produktas. Vėliau plečiant cukrašvendrių auginimo plotus cukraus žaliava kiek atpigo ir cukrus pradėtas gaminti Europoje. Po Amerikos kolonizacijos cukrašvendrės atvežtos į Naująjį Žemyną, kur pradėtos masiškai auginti, užtikrinant pigios žaliavos tiekimą Europos cukraus fabrikams.
Iki XIX a. Napoleono žygių Europoje buvo naudojamos tik atvežtinės žaliavos, bet karo metu anglams užblokavus jūrų kelius pradėti auginti cukriniai runkeliai, taip pat kaupiantys cukrų. 1802 m. dabartinės Vokietijos žemėse pastatytas pirmasis iš cukrinių runkelių produktą gaminantis fabrikas, netrukus tokie fabrikai paplito Europoje. Lietuvoje pirmasis cukraus fabrikas pastatytas 1931 m. Marijampolėje.