Rita: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

21:16, 20 rugsėjo 2009 versija

Ritá (ritas) (sanskritu: ऋत, ṛitá, „tvarka, įstatymas“) – tai universalus kosminis dėsnis, viena iš pagrindinių sąvokų hinduizmo pasaulėžiūroje.

Rita apibrėžia nesutvarkytos būsenos virtimą tvarkinga būsena ir yra Visatos, žmogaus ir dorovingumo gyvavimo pagrindinių sąlygų tvermės dėsnis. Ritos dėka pasiekiama tvarka Visatos apykaitos rate. Kadangi ši tvarka sutampa su tiesa, tai Rita laikoma tiesa plačiąja prasme. Ritos priešingybė – anrita, kaip netvarka, t. y. neturinti Ritos. Rita yra visuotinis dėsnis, nes valdo tiek Visatą, tiek ritualą; jis apsprendžia ir fizinius, ir moralinius gyvenimo aspektus.

Ritą sukūrė aditjai, kurie ir saugo šį dėsnį. Labiausiai su Rita yra susijęs Varuna (ir Mitra); būtent jis kontroliuoja, kaip žmonių poelgiai atitinka Ritą. Ritos negali matyti mirtingieji: „dėsnis yra paslėptas paties dėsnio“ (Rigveda V 62, 1), t. y. Rita yra apibrėžta ne iš išorės, o iš vidaus; kitaip tariant, jis apsprendžia viską, įskaitant ir patį save. Netgi dievų poelgiai – nei daugiau, nei mažiau, kaip Ritos tam tikri pasireiškimai.

Ritos dėka reguliuojami: saulės judėjimas, lietus, augalų, gyvūnų ir žmonių gyvenimas, dievų veiksmai. Epochoje po vedų sustiprinta Ritos etninė interpretacija. Rita (kaip abstrakčioji tvarka) yra susijusi su Dharma (kaip konkrečia tvarka).

Nuorodos

Fizikoje:

Chaos, entropy and the arrow of time

Vikižodynas

@@ Eilutė 1: / Eilutė 1: @@
 '''Ritá''' ('''ritas''') ([[sanskritas|sanskritu]]: ऋत, ṛitá, „tvarka, įstatymas“) – tai universalus kosminis dėsnis, viena iš pagrindinių sąvokų [[hinduizmas|hinduizmo]] pasaulėžiūroje.
-Rita apibrėžia nesutvarkytos būsenos virtimą tvarkinga būsena ir yra Visatos, žmogaus ir dorovingumo gyvavimo pagrindinių sąlygų tvermės dėsnis. Ritos dėka pasiekiama tvarka Visatos apykaitos rate. Kadangi ši tvarka sutampa su tiesa, tai Rita laikoma tiesa plačiąja prasme. Ritos priešingybė – anrita, kaip netvarka, t.y. neturinti Ritos. Rita yra visuotinis dėsnis, nes valdo tiek Visatą, tiek ritualą; jis apsprendžia ir fizinius, ir moralinius gyvenimo aspektus.
+Rita apibrėžia nesutvarkytos būsenos virtimą tvarkinga būsena ir yra Visatos, žmogaus ir dorovingumo gyvavimo pagrindinių sąlygų tvermės dėsnis. Ritos dėka pasiekiama tvarka Visatos apykaitos rate. Kadangi ši tvarka sutampa su tiesa, tai Rita laikoma tiesa plačiąja prasme. Ritos priešingybė – anrita, kaip netvarka, t. y. neturinti Ritos. Rita yra visuotinis dėsnis, nes valdo tiek Visatą, tiek ritualą; jis apsprendžia ir fizinius, ir moralinius gyvenimo aspektus.
-Ritą sukūrė [[aditja]]i, kurie ir saugo šį dėsnį. Labiausiai su Rita yra susijęs [[Varuna]] (ir [[Mitra (dievas)|Mitra]]); būtent jis kontroliuoja, kaip žmonių poelgiai atitinka Ritą. Ritos negali matyti mirtingieji: „dėsnis yra paslėptas paties dėsnio“ (''[[Rigveda]]'' V 62, 1), t.y. Rita yra apibrėžta ne iš išorės, o iš vidaus; kitaip tariant, jis apsprendžia viską, įskaitant ir patį save. Netgi dievų poelgiai – nei daugiau, nei mažiau, kaip Ritos tam tikri pasireiškimai.
+Ritą sukūrė [[aditja]]i, kurie ir saugo šį dėsnį. Labiausiai su Rita yra susijęs [[Varuna]] (ir [[Mitra (dievas)|Mitra]]); būtent jis kontroliuoja, kaip žmonių poelgiai atitinka Ritą. Ritos negali matyti mirtingieji: „dėsnis yra paslėptas paties dėsnio“ (''[[Rigveda]]'' V 62, 1), t. y. Rita yra apibrėžta ne iš išorės, o iš vidaus; kitaip tariant, jis apsprendžia viską, įskaitant ir patį save. Netgi dievų poelgiai – nei daugiau, nei mažiau, kaip Ritos tam tikri pasireiškimai.
 Ritos dėka reguliuojami: saulės judėjimas, lietus, augalų, gyvūnų ir žmonių gyvenimas, dievų veiksmai. Epochoje po [[vedos|vedų]] sustiprinta Ritos etninė interpretacija. Rita (kaip abstrakčioji tvarka) yra susijusi su [[Dharma]] (kaip konkrečia tvarka).