Žemaitijos nacionalinis parkas: Skirtumas tarp puslapio versijų
S Nuorodų į nukrepiamąjį straipsnį keitimas: Plateliai - Pakeistos nuorodos į Platelių ežeras |
Nėra keitimo santraukos |
||
| Eilutė 22: | Eilutė 22: | ||
| governing_body = |
| governing_body = |
||
}} |
}} |
||
'''Žemaitijos nacionalinis parkas''' – [[nacionalinis parkas]] šiaurės vakarų Lietuvoje (didžioji dalis [[Plungės rajonas|Plungės rajone]], mažesnioji – [[ |
'''Žemaitijos nacionalinis parkas''' – [[nacionalinis parkas]] šiaurės vakarų Lietuvoje (didžioji dalis [[Plungės rajonas|Plungės rajone]], mažesnioji – [[Skuodo rajono savivaldybė|Skuodo rajone]]), įsteigtas [[1991]] metais, siekiant išsaugoti, tvarkyti ir naudoti vertingiausias gamtiniu ir kultūriniu požiūriu [[Žemaitija|Žemaitijos]] teritorijas. Parko teritorija užima 21720 ha plotą, direkcija yra [[Plateliai (miestelis)|Platelių miestelyje]]. Pagrindiniai šio parko uždaviniai yra išsaugoti [[Platelių ežeras|Platelių]] ežeryną ir jo apylinkių gamtos kompleksą, organizuoti gamtinės aplinkos, etnokultūros paveldo ir mokslinius tyrimus, vykdyti nuolatinius stebėjimus ir kaupti informaciją. |
||
== Gamtos vertybės == |
== Gamtos vertybės == |
||
15:59, 4 rugsėjo 2009 versija
| Žemaitijos nacionalinis parkas | |
|---|---|
| IUCN II kategorija (nacionalinis parkas) | |
 Platelių ežeras
| |
| Vieta: | Žemaitija, Lietuva |
| Artimiausia didesnė gyvenvietė: | Plungė |
| Koordinatės: | 56°02′40″ š. pl. 21°49′10″ r. ilg. / 56.04444°š. pl. 21.81944°r. ilg. |
| Plotas: | 217,2 km² |
| Įkurtas: | 1991 m. |
Žemaitijos nacionalinis parkas – nacionalinis parkas šiaurės vakarų Lietuvoje (didžioji dalis Plungės rajone, mažesnioji – Skuodo rajone), įsteigtas 1991 metais, siekiant išsaugoti, tvarkyti ir naudoti vertingiausias gamtiniu ir kultūriniu požiūriu Žemaitijos teritorijas. Parko teritorija užima 21720 ha plotą, direkcija yra Platelių miestelyje. Pagrindiniai šio parko uždaviniai yra išsaugoti Platelių ežeryną ir jo apylinkių gamtos kompleksą, organizuoti gamtinės aplinkos, etnokultūros paveldo ir mokslinius tyrimus, vykdyti nuolatinius stebėjimus ir kaupti informaciją.
Gamtos vertybės
Žemaitijos parko kalvotą reljefą suformavo tirpstantis ledynas maždaug prieš 12 000 metų. Susidariusios kalvos yra palyginti aukštos, apie 150-190 metrų. Ežerai užima daugiau kaip 7 proc. parko teritorijos, čia telkšo didžiausias Žemaitijoje Platelių ežeras, be jo yra dar 25 mažesni ežerai.
Parke miškai užima apie 45 proc. visos teritorijos. Mokslui ypač vertingi miškingi Plokštinės ir Rukundžių pelkynai, Platelių ežero, Laumalenkos ir Šilinės hidrografiniai kompleksai, Gardų ozas, Babrungo ir Mergupio upių slėniai, Paburgės, Siberijos, Pakastuvos, Užpelkių, Ertenio ir Paparčių pelkės, savitos ir įdomios Paplatelės, Šeirės ir Pailgio miškų bei Juodupio pelkėtų pievų ekosistemos, retieji augalai ir gyvūnai. Platelių ežere veisiasi retos lašišinės žuvys – seliavos ir Platelių sykas.
Auga 7,2 m apimties, 2,1 m skersmens ir 34 m aukščio Raganos uosis. Greta parko, Puokės kaime slūgso didžiausias Lietuvoje riedulys – Barstyčių akmuo. Gyvena ir veisiasi vilkai, nuolatos gyvena lūšys. Naktimis skraido 9 šikšnosparnių rūšys.
Kultūros paveldas
Parke yra saugomas ir lankytojams labai įdomus sudėtingas Šiaurės Žemaitijos archeologinis kompleksas su Mikytų, Šarnelės, Pūčkorių, Gegrėnų, Ž. Kalvarijos ir kitais piliakalniais (iš viso – 11) bei alkakalniais, senoji Platelių dvarvietė ir Pilies salos piliavietė. Piliakalniai sutelkti šiaurės vakarinėje parko dalyje ir dažnai sudaro vieną kompleksą su alkakalniais.
Plačiai žinomas Žemaičių Kalvarijos (Gardų) miestelis su bažnyčia ir Kristaus kryžiaus kelio koplytėlėmis, senomis Didžiųjų Kalvarijos atlaidų tradicijomis. Platelių miestelyje išlikęs Platelių dvaro parkas ir dalis pastatų. Dėmesio vertos XVIII a. medinės Beržoro ir Platelių bažnyčios, poeto V. Mačernio gimtinė Šarnelėje, etnokultūrinės vertės požymius išlaikę Stirbaičių ir Visvainių kaimai. Nemažai muziejų – medžio meistrų Godeliuose, literatūriniai Bukantėje ir Žemaičių Kalvarijoje, meno galerija Babrungėnuose. Parke išlikę nemažai tradicinių žemaitiškų sodybų – jų yra Beržore, Godeliuose, Šarnelėje, Žemaičių Kalvarijoje.
Parke yra unikali militarizmo ekspozicija buvusioje Plokštynės raketinėje bazėje. Turistai, lydimi parko darbuotojų, gali apsilankyti požeminiuose labirintuose, apžiūrėti 27 m gylio raketos šachtą.
Laisvalaikis ir pramogos
Žemaitijos NP yra platus įvairių užsiėmimų pasirinkimas. Čia geros sąlygos žvejybai, galima pamedžioti komerciniuose medžioklės plotuose, pasportuoti sveikatingumo takuose prie poilsio bazių. Buriuoti tinka Platelių ežeras, kuriame Platelių jachtų klubas kasmet organizuoja Platelių regatą ir kitus renginius, čia galima išsinuomoti ir valtis. Dviratininkams parengti 3 maršrutai, išsinuomoti dviračius galima informacijos centre Plateliuose.
Apie Platelių ežerą veda pėsčiųjų takas. Į šiaurę, visai šalia Platelių su unikaliomis gamtos vertybėmis supažindina 4,1 km ilgio Šeirės gamtos takas. Gausybę poilsiautojų pritraukia Platelių ežeras. Prie Platelių, Luokos, Skyplaičių, Ilgio ežerų yra 9 stovyklavietės. Prie Platelių ežero įrengta apžvalgos aikštelė, gražios panoramos atsiveria nuo Jazminų ir Medsėdžių kalnų, Mikytų alkakalnio, Žemaičių Kalvarijos kalvų. Prie Pakastuvos ežero įrengta stebykla.
Kasmet tūkstančius žmonių sutraukia Žemaičių Kalvarijos atlaidai. Parke švenčiamos Užgavėnės, Joninės, vyksta plaukimo maratonas per Platelių ežerą, paskutinį liepos savaitgalį vyksta Platelių regata.
Nuorodos
| ||||||||||||||