Neoromantizmas

Neoromantizmo stiliaus Penos rūmai Sintroje, Portugalijoje

Neoromanika, Neoromantizmas − XIX a. pabaigos − XX a. pradžios meno tendencijos, artimos romantizmui.

Neoromanikos termino vartosena nėra griežtai nusistovėjusi. Neoromanika vadinama tradicinių romantizmo formų gaivinimas, naujai suvokto romantizmo bruožų jungimas su impresionizmo, simbolizmo ar realizmo ypatybėmis.

Neoromanika literatūroje

Neoromantizmas literatūroje natūrali žmogaus prigimtis, jo gaivališkos emocijos, gamtos grožis keliamas kaip priešprieša techninei civilizacijai, literatūros buitiškumo tendencijoms.

Dažnas herojus trokšta nuotykių, nepaprastumo, siekia etinių vertybių, bet jaučiasi vienišas, pasmerktas nesėkmėms. Kūriniams yra būdinga emocingumas, intymus pasakojimo tonas, realistinių detalių ir simbolių derinimas, muzikalumas, kai kada polinkis į tautosakinę poetiką.

Ryškiausi neoromantizmo rašytojai:

• R.Kiplingas (angl.)
• Dž. Konradas (angl.)
• Š. Georgė (vok.)
• S. Vispianskis (lenk.)
• S. Benelis (it.)
• K.Hamsunas (norvegų)

Lietuvių literatūroje neoromantizmo bruožai būdingi kai kuriems V.Krėvės, L.Giros, S.Kymantaitės−Čiurlionienės, V.Mykolaičio−Putino, B.Sruogos ir ypač S.Nėries, J.Graičiūno, K.Inčiūros, A.Miškinio, A.Vaičiulaičio kūriniams.

Neoromanika muzikoje

Neoromantizmo muzikai būdinga didelis emocingumas, dramatiškas romantinio idealo, būties tragizmo perteikimas. Kūrinių faktūra sudėtinga, harmonija dažnai disonansinė (su gausiomis moduliacijomis).

Būdingiausi žanrai:

• simfoninė poema
• monumentalių formų simfonija
• muzikinė drama

Neoromanikos elementų esama F.Listo, R.Vagnerio, G.Malerio, R.Štrauso kūryboje.

Lietuvių muzikoje neoromanikos tendencijų buvo M.K.Čiurlionio kūryboje.

Neoromantika Lietuvoje

Žymiausi neoromantikai Lietuvoje:

• J. Aistis
• B. Brazdžionis
• A. Miškinis
• S. Neris