Sufizmas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VolkovBot (aptarimas | indėlis)
S robotas Pridedama: war:Sufismo
RibotBOT (aptarimas | indėlis)
S robotas Keičiama: fa:صوفی‌گری
Eilutė 36: Eilutė 36:
[[es:Sufismo]]
[[es:Sufismo]]
[[et:Sufism]]
[[et:Sufism]]
[[fa:تصوف]]
[[fa:صوفی‌گری]]
[[fi:Sufilaisuus]]
[[fi:Sufilaisuus]]
[[fr:Soufisme]]
[[fr:Soufisme]]

20:09, 31 rugpjūčio 2009 versija

Sufizmas (arab. تصوّف‎) – asketinė mistinė islamo srovė, derinanti idealistinę metafiziką su asketizmo praktika. Skelbiama, kad Dievas pažįstamas, su juo susiliejama per ekstazę ir kontempliaciją.

Istorija

Sufizmas atsirado VIIIIX a. dabartinėje Irako ir Sirijos teritorijoje. Ankstyvieji sufijai sulaukė priešiškumo tiek iš šiitų, tiek iš sunitų, o kai kurie iš jų, kaip X a. panteizmo mistikas Halajus, buvo nubausti mirties bausme. XII a. pab. – XIII a. pr. sufizmas jau buvo paplitęs Rytų Irane.[1] Vėliau ši islamo srovė buvo paplitusi nuo Šiaurės vakarų Afrikos iki Šiaurės Kinijos ir Indonezijos. Žymus sufizmo teologas al Gazalijus (10591111) papildė sufizmo elementais sunitiškąjį islamą, padarė jį patrauklesnį, ypač nearabiškų kraštų gyventojams.

Sufijai sukūrė įvairių sektų, religinių karinių ordinų (vienas jų – dervišų), dalyvavo džihaduose.

Sufizmas turėjo didelės įtakos viduramžių Artimųjų Rytų ir Vidurio Azijos tautų literatūrai (Sanajui, Atarui, Džalaliui ad din Rumiui, Nizami, Navoji, Hafizui, Džamiui).[2]

Šaltiniai

  1. http://www.spauda.lt/mitai/islamas/shia.htm
  2. SufizmasLietuviškoji tarybinė enciklopedija, X t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.X: Samnitai-Šternbergas 459 psl.

Nuorodos