Ignas Končius: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Lang-Bot-as (aptarimas | indėlis)
S Robot: Changing Kategorija:Lietuvių mokslininkai
Kvitas (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 31: Eilutė 31:
* [http://mpkelias.mch.mii.lt/ZDM/berzonskaites_kryzdirbyste.htm Žemaičių kryždirbystės tyrinėtojas]
* [http://mpkelias.mch.mii.lt/ZDM/berzonskaites_kryzdirbyste.htm Žemaičių kryždirbystės tyrinėtojas]


[[Kategorija:Lietuvos mokslininkai|Končius, Ignas]]
[[Kategorija:Lietuvos biologai|Končius, Ignas]]

20:35, 9 balandžio 2006 versija

Ignas Končius (1886 m. liepos 31 d. Purvaičiuose, Telšių raj. - 1975 m. vasario 19 d. Putname, JAV) - fizikas, biologas, Lietuvos visuomenės ir kultūros veikėjas.

Biografija

1903 m. baigė Palangos progimnaziją ir įstojo į Liepojos gimnaziją, kur priklausė slaptam moksleivių būreliui ir veikė tarp darbininkų. 1907 m. baigęs gimnaziją įstojo į Petrapilio universiteto fizikos matematikos fakultetą.

Studijų metais buvo Lietuvos tyrimo ratelio pirmininkas, 1910 m. Petrapilio lietuvių studentų draugijos pirmininkas, 1911 m. Žemaitijoje surašinėjo ir fotografavo koplytėles ir kryžius, Plungėje surengė vaidinimą „Tadas Blinda“. Nuo 1911 m. - žurnalo „Visuomenė“ bendradarbis.

1913 m. baigė universitetą ir metus dirbo mokytoju Palangoje. 1915 - 1917 m. dirbo evakuotoje Palangos gimnazijoje Viru ir Stavropolyje, ten ėjo ir Žemės ūkio instituto asistento pareigas.

1921 m. grįžo į Lietuvą ir dirbo Dotnuvos Žemės ūkio mokykloje, vėliau - Žemės ūkio akademijos docentas. Nuo 1926 m. - Lietuvos universiteto docentas, 1932 m. - profesorius, Kauno zoologijos sodo steigimo iniciatorius.

Nuo 1927 m. - „Kultūros“ žurnalo bendradarbis. 1939 - 1940 m. - Vilniaus universiteto valdytojas. 1941 m. birželio bolševikų areštuotas, vežtas į Rusiją, šaudytas Červenėje, bet liko gyvas.

1942 - 1943 m. - Savitarpio pagalbos Vykdomojo komiteto pirmininkas. 1944 m. liepos mėn. pasitraukė į Vokietiją, Bairoite organizavo Savitarpio pagalbos komitetą.

Nuo 1949 m. JAV dirbo Tafto universiteto tyrimų laboratorijoje.

Veikla

Derindamas profesinę, švietėjišką ir visuomeninę veiklą išleido 20 mokslinių knygų, parašė per 300 mokslo populiarinimo straipsnių, parengė pirmąjį Lietuvoje „Meteorologijos“ vadovėlį (1924 m.), išspausdino studiją „Žemaičių padangės kryžių ir koplytėlių statistika“, išleido unikalią retrospekciją „Žemaičio šnekos“ (Londonas, 1961 m.) bei „Žemaičių kryžiai ir koplytėlės“ (Čikaga, 1965 m.).

I. Končius spaudoje foto mėgėjus ir matininkus ragino fotografuoti kaimo žmonių darbus ir jų sukurtus dalykus. Jo nuotraukų negatyvų ir pozityvų yra Sankt Peterburgo valstybiniame etnografijos, Lietuvos nacionaliniame, Kauno M. K. Čiurlionio dailės, Šiaulių „Aušros” muziejuose.

Nuorodos