Daržinis špinatas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
YurikBot (aptarimas | indėlis)
S robotas Pridedama: ko:시금치
IW-Bot-as (aptarimas | indėlis)
S robotas Pridedama: it, pl
Eilutė 39: Eilutė 39:
[[fi:Pinaatti]]
[[fi:Pinaatti]]
[[fr:Épinard]]
[[fr:Épinard]]
[[it:Spinacia oleracea]]
[[ja:ホウレンソウ]]
[[ja:ホウレンソウ]]
[[ko:시금치]]
[[ko:시금치]]
Eilutė 44: Eilutė 45:
[[ms:Bayam]]
[[ms:Bayam]]
[[nl:Spinazie]]
[[nl:Spinazie]]
[[pl:Szpinak]]
[[pt:Espinafre]]
[[pt:Espinafre]]
[[sv:Spenat]]
[[sv:Spenat]]

21:25, 9 balandžio 2006 versija

Spinacia
Daržinis špinatas (Spinacia oleracea)
Daržinis špinatas (Spinacia oleracea)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
( Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
( Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
( Magnoliopsida)
Poklasis: Gvazdikažiedžiai
( Caryophyllidae)
Šeima: Burnotiniai
( Amaranthaceae)
Gentis: Špinatas
( Spinacia)

Špinatas (lot. Spinacia, angl. Spinach, vok. Spinat) - burnotinių (Amaranthaceae) šeimos augalų gentis, kurioje dažnai auginama vienametė daržovė - daržinis špinatas (Spinacia oleracea). Augalas 25-45 cm aukščio. Stiebas stačias, plikas, paprastas arba šakotas. Žydi birželio - rugsėjo mėn. Kartais gali sulaukėti.

Špinatų kilmė

Špinatų tėvynė – Senoji Persija, iš ten jie buvo įvežti į Kiniją. Užkaukazėje ir Vidurinėje Azijoje auga kelios laukinių špinatų rūšys, panačios į kultūrinį špinatą, todėl yra nuomonių, kad jie gali būti kilę iš Kaukazo. Senovėje apie špinatus europiečiai nežinojo. Viduramžiais špinatų į Ispaniją atvežė arabai, kurie špinatus vadino „daržovių karaliais“. Europoje špinatai paplito Renesanso laikotarpiu. Juos labai mėgo vienuoliai ir pirmieji pradėjo auginti vienuolynų ūkiuose. To laikotarpio kulinarai špinatų sultimis dažydavo ledus, įvairius kremus bei padažus.

Maistinė vertė

Špinatuose yra lengvai virškinamų baltymų, gausų vitaminų (C, B1, B2, P, K, E, D2), folio rūgšties ir karotino. Be to, juose yra daug jodo, mineralinių druskų (geležies, fosforo, magnio, kalio, natrio, kalcio).

Maistui vartojami jauni špinatų lapai, kol dar nėra išaugusių žiedstiebių. Susidarius žiedstiebiams ne tik kietėja špinatų lapai ir blogėja jų skonis bet ir lapuose padaugėja rūgštynių rūgšties, kuri žmogaus organizmui yra kenksminga. Todėl, jeigu maistui vartojami peraugę špinatų lapai, rūgštynių rūgščiai neutralizuoti rekomenduojam pridėti kreidos.

Iš špinatų lapų gaminamos vitaminingos salotos, verdamos sriubos, daromos tyrės, apkepai, garnyrai ir kiti patiekalai. Labai tinka vaikų ir dietinei mitybai, ypač avitaminozių profilaktikai ir ligoniams, sergantiems piktybine mažakraujyste bei tuberkulioze. Nepatartina vartoti sergant inkstų ligomis ir padagra bei vyresnio amžiaus žmonėms.

Būtina žinoti, kad špinatus geriausia valgyti šviežius, o paruoštus jų patiekalus laikyti šaltai. Šiltai laikant špinatus per 24-28 val. iš juose esančių nitratų susidaro nitritai, kurie yra žalingi žmogaus organizmui.

Špinatų auginimas

Špinatai auginami taip pat kaip salotos. Jie mėgsta trąšią ir drėgną dirvą. Šalčiams atsparūs, todėl, norint gauti ankstyvą derlių, juos galima sėti iš rudens arba anksti pavasarį. Skirtingų veislių špinatai užaugina stačius, maždaug 30 cm aukščio ir 15 cm į plotį išsidriekusius stiebus su lygiais ar raukšlėtais (net garbanotais) kotėtais, mėsingais, apvaliais ar į viršūnę smailėjančiais įvairaus intensyvumo žaliais lapais.