Kuršas: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

23:08, 26 rugpjūčio 2009 versija

Kitos reikšmės – Kuršas (reikšmės).

Latvijos istorinis regionas Kurzeme
Kuršo herbas
Istorinės valstybės	kuršių žemės, Kuršo hercogystė

Kuršas (latv. Kurzeme) – istorinis regionas dabartinėje Latvijoje, atskirais laikotarpiais apėmęs ir dalį dabartinės Lietuvos teritorijos. Didesni dabartiniai centrai – Liepoja ir Ventspilis.

Istorija

Senovės kuršiai

Pagrindinis straipsnis – Kuršiai.

Ankstyvojoje istorijoje Kuršu (latv. Kursa) vadinama baltų genties kuršių apgyvendinta teritorija. Iš pradžių Kuršą sudarė 5 žemės, tačiau XII amžiuje kuršių apgyvendintoje teritorijoje galima aiškiai išskirti devynias žemes:

Kuršiai turėjo gana išvystytą karinę organizaciją, XII a. perėmė vikingų vaidmenį Baltijos jūroje, plėšikavo Danijos pakrantėse, prisidėjo prie svarbaus Švedijos miesto Sigtunos sugriovimo. 1210 m. kuršiai bandė užimti Rygą. Pasak Henriko Latvio kronikos, kuršių laivų buvo tiek daug, kad „visa jūra apsidengė tarsi tirštu debesim“.

Kuršių užkariavimą Kalavijuočių ordinas pradėjo pajungęs lyvius, sėlius su latgaliais ir pietų Estiją. 1230 m. kuršių karo vadas Lamekinas, kontroliavęs 5 iš 9 kuršių žemių, sudarė sutartį su popiežiaus pasiuntiniu. Ši sutartis numatė kuršių krikštą ir Lamekino žemių perėjimą tiesioginėn popiežiaus protekcijon. Tačiau Livonijos ordinas šią sutartį ignoravo ir tęsė Kuršo užkariavimą. 1238 m. buvo įkurta Kuršo vyskupystė, kuri įėjo į Livonijos konfederacijos sudėtį. Visa Kuršo teritorija buvo galutinai užkariauta tik 1267 m. Pietinės Kuršių žemės atiteko centralizuotai LDK, kur greitai įvyko kuršių sužemaitėjimas.

Kuršo hercogystė

Pagrindinis straipsnis – Kuršo hercogystė.

Ilgiausiai besipriešinusių vakarų baltų genčių pavadinimai išliko po Teutonų ordino ir Livonijos konfederacijos žemių sekuliarizacijos. Didesnė istorinio Kuršo dalis įėjo į 1561 m. sukurtą Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystę, iš pradžių LDK, o nuo 1569 m. Abiejų Tautų Respublikos, vasalę.

Kuršo kunigaikštystė ypač suklestėjo valdant kunigaikščiui Jakobui Ketleriui (1642–1682 m.). Jakobas vykdė merkantilistinę politiką, kūrė manufaktūras ir statė laivyną (59 karo ir 60 prekybinių laivų). Kuršo kunigaikštystė įsigijo kolonijas: Tobago salą Karibų jūroje (Naujasis Kuršas) ir Andrejaus salą Afrikoje, netoli Žaliojo Rago. Kolonijinių prekių prekyboje Kuršas lenkė Rusiją ir Švediją.

Kuršas nuo XIX a.

Kuršo suklestėjimą sužlugdė karinė Švedijos invazija (Abiejų Tautų Respublikos–Švedijos karas 1655–1660 m.) 1795 m. Kuršas, jau nuo Šiaurės karo laikų (1700–1721 m.) patekęs į Rusijos įtaką, buvo galutinai prijungtas prie Rusijos imperijos. Čia buvusios Kuršo – Žiemgalos kunigaikštystės teritorija sudarė Kuršo (arba Kurliandijos) guberniją. 1819 m. prie Kuršo gubernijos buvo prijungtas ir Kauno gubernijos pajūris (Palangos–Šventosios ruožas).

Kuršiai išnyko XVI–XVII a. Šiaurinė jų dalis sulatvėjo, pietinė – sužemaitėjo. Senųjų kuršių nederėtų painioti su Kuršių Nerijoje gyvenusiais kuršininkais, iš kurių mūsų laikais liko tik vienas kitas. Šie iš tikrųjų buvo jau ne kuršiai, o latviai, atsikėlę į neriją iš Pietų Kuršo (Nycos, Bartos, Priekulės, Gramzdos) vėlesniais laikais. Kuršiai jie buvo tik geografine, bet ne etnine prasme.

Nuorodos

@@ Eilutė 1: / Eilutė 1: @@
 {{otheruses}}
+{| class="toccolours" border="1" cellpadding="2" cellspacing="2" style="float: right; margin: 0 0 1em 1em; width: 180px; border-collapse: collapse; font-size: 95%;"
-[[Vaizdas:Latvija viki.PNG|thumb|390px|Kuršo regionas (oranžinėje) ir  šiuolaikinis miestai.]]
+|-
+| colspan="2" style="margin-left: inherit; background:#FFD700; text-align:center; font-size: medium;" |Latvijos istorinis regionas<br />'''Kurzeme'''
+|- align="center"
+| colspan="2" | <div style="position:relative; margin: 0 0 0 0; border-collapse: collapse; border="1" cellpadding="0">
+[[Vaizdas:Kurlandia.JPG|100px|Kuršo herbas]]</div>
+|- style="vertical-align: top;"
+| '''Istorinės valstybės'''
+| [[kuršiai|kuršių]] žemės, [[Kuršo hercogystė]]
+|- style="vertical-align: top;"
+| colspan="2" | <div style="position:relative; margin: 0 0 0 0; border-collapse: collapse; border="1" cellpadding="0">
+[[Vaizdas:Latvija viki.PNG|220px|Kuršas - vakariausias Latvijos regionas]]</div>
+|- style="vertical-align: top;"
+<!--| colspan=2 | <small>{{{footnotes}}}</small> -->
+|}
 '''Kuršas''' ({{lv|Kurzeme}}) – istorinis regionas dabartinėje [[Latvija|Latvijoje]], atskirais laikotarpiais apėmęs ir dalį dabartinės Lietuvos teritorijos. Didesni dabartiniai centrai – [[Liepoja]] ir [[Ventspilis]].
 == Istorija ==
 [[Vaizdas:OldCourland.jpg|thumb|180px|Kuršių žemės]]
+===Senovės kuršiai===
+{{main|Kuršiai}}
 Ankstyvojoje istorijoje Kuršu (latv. ''Kursa'') vadinama [[Baltai|baltų]] genties [[kuršiai|kuršių]] apgyvendinta teritorija. Iš pradžių Kuršą sudarė 5 žemės, tačiau  [[XII amžius|XII]] amžiuje kuršių apgyvendintoje teritorijoje galima aiškiai išskirti devynias žemes:
 * [[Bandava]]
@@ Eilutė 19: / Eilutė 34: @@
 Kuršiai turėjo gana išvystytą karinę organizaciją, XII a. perėmė [[vikingai|vikingų]] vaidmenį [[Baltijos jūra|Baltijos jūroje]], plėšikavo [[Danija|Danijos]] pakrantėse, prisidėjo prie svarbaus [[Švedija|Švedijos]] miesto [[Sigtuna|Sigtunos]] sugriovimo. [[1210]] m. kuršiai bandė užimti [[Ryga|Rygą]]. Pasak [[Henriko Latvio kronika|Henriko Latvio kronikos]], kuršių laivų buvo tiek daug, kad „visa jūra apsidengė tarsi tirštu debesim“.
-Kuršių užkariavimą [[Kalavijuočių ordinas]] pradėjo pajungęs [[lyviai|lyvius]], [[sėlių kalba|sėlius]] su [[latgaliai]]s ir pietų [[Estija|Estiją]]. [[1230]] m. kuršių karo vadas [[Lamekinas]], kontroliavęs 5 iš 9 kuršių žemių, sudarė sutartį su [[popiežius|popiežiaus]] pasiuntiniu. Ši sutartis numatė kuršių [[krikštas|krikštą]] ir Lamekino žemių perėjimą tiesioginėn popiežiaus protekcijon. Tačiau [[Livonijos ordinas]] šią sutartį ignoravo ir tęsė Kuršo užkariavimą. [[1238]] m. buvo įkurta [[Kuršo vyskupystė]], kuri įėjo į [[Livonija|Livonijos]] konfederacijos sudėtį. Visa Kuršo teritorija buvo galutinai užkariauta tik [[1267]] m.
+Kuršių užkariavimą [[Kalavijuočių ordinas]] pradėjo pajungęs [[lyviai|lyvius]], [[sėlių kalba|sėlius]] su [[latgaliai]]s ir pietų [[Estija|Estiją]]. [[1230]] m. kuršių karo vadas [[Lamekinas]], kontroliavęs 5 iš 9 kuršių žemių, sudarė sutartį su [[popiežius|popiežiaus]] pasiuntiniu. Ši sutartis numatė kuršių [[krikštas|krikštą]] ir Lamekino žemių perėjimą tiesioginėn popiežiaus protekcijon. Tačiau [[Livonijos ordinas]] šią sutartį ignoravo ir tęsė Kuršo užkariavimą. [[1238]] m. buvo įkurta [[Kuršo vyskupystė]], kuri įėjo į [[Livonija|Livonijos]] konfederacijos sudėtį. Visa Kuršo teritorija buvo galutinai užkariauta tik [[1267]] m. Pietinės Kuršių žemės atiteko centralizuotai [[LDK]], kur greitai įvyko kuršių sužemaitėjimas.
+===Kuršo hercogystė===
+{{main|Kuršo hercogystė}}
 Ilgiausiai besipriešinusių vakarų baltų genčių pavadinimai išliko po [[Teutonų ordinas|Teutonų ordino]] ir Livonijos konfederacijos žemių sekuliarizacijos. Didesnė istorinio Kuršo dalis įėjo į [[1561]] m. sukurtą Kuršo ir [[Žiemgala|Žiemgalos]] kunigaikštystę, iš pradžių [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|LDK]], o nuo [[1569]] m. [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respublikos]], vasalę.
 [[Kuršo kunigaikštystė]] ypač suklestėjo valdant kunigaikščiui [[Jakobas Ketleris|Jakobui Ketleriui]] ([[1642]]–[[1682]] m.). Jakobas vykdė merkantilistinę politiką, kūrė [[manufaktūra]]s ir statė [[laivynas|laivyną]] (59 karo ir 60 prekybinių laivų). Kuršo kunigaikštystė įsigijo [[kolonija]]s: [[Tobagas|Tobago]] salą [[Karibų jūra|Karibų jūroje]] ([[Naujasis Kuršas]]) ir Andrejaus salą [[Afrika|Afrikoje]], netoli Žaliojo Rago. Kolonijinių prekių prekyboje Kuršas lenkė [[Rusija|Rusiją]] ir [[Švedija|Švediją]].
+===Kuršas nuo XIX a.===
+Kuršo suklestėjimą sužlugdė karinė Švedijos invazija (Abiejų Tautų Respublikos–Švedijos karas [[1655]]–[[1660]] m.) [[1795]] m. Kuršas, jau nuo [[Šiaurės karas|Šiaurės karo]] laikų ([[1700]]–[[1721]] m.) patekęs į Rusijos įtaką, buvo galutinai prijungtas prie Rusijos imperijos. Čia buvusios Kuršo – Žiemgalos kunigaikštystės teritorija sudarė [[Kuršo gubernija|Kuršo (arba Kurliandijos) guberniją]]. [[1819]] m. prie [[Kuršo gub]]ernijos buvo prijungtas ir [[Kauno gub]]ernijos pajūris ([[Palanga|Palangos]]–[[Šventoji|Šventosios]] ruožas).
-[[Vaizdas:Kurlandia.JPG|100px|thumb|Kuršo herbas]]
-Kuršo suklestėjimą sužlugdė karinė Švedijos invazija (Abiejų Tautų Respublikos–Švedijos karas [[1655]]–[[1660]] m.) [[1795]] m. Kuršas, jau nuo [[Šiaurės karas|Šiaurės karo]] laikų ([[1700]]–[[1721]] m.) patekęs į Rusijos įtaką, buvo galutinai prijungtas prie Rusijos imperijos. Čia buvusios Kuršo – Žiemgalos kunigaikštystės teritorija sudarė Kuršo (arba Kurliandijos) guberniją. [[1819]] m. prie [[Kuršo gub]]ernijos buvo prijungtas ir [[Kauno gub]]ernijos pajūris ([[Palanga|Palangos]]–[[Šventoji|Šventosios]] ruožas).
 Kuršiai išnyko [[XVI amžius|XVI]]–[[XVII amžius|XVII]] a. Šiaurinė jų dalis sulatvėjo, pietinė – sužemaitėjo. Senųjų kuršių nederėtų painioti su [[Kuršių Nerija|Kuršių Nerijoje]] gyvenusiais [[kuršininkai]]s, iš kurių mūsų laikais liko tik vienas kitas. Šie iš tikrųjų buvo jau ne kuršiai, o [[latviai]], atsikėlę į neriją iš Pietų Kuršo (Nycos, Bartos, Priekulės, Gramzdos) vėlesniais laikais. Kuršiai jie buvo tik geografine, bet ne etnine prasme.