Inocentas IV: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S wiki sintakse
Luckas-bot (aptarimas | indėlis)
S robotas Keičiama: da:Pave Innocens 4.
Eilutė 56: Eilutė 56:
[[ca:Innocenci IV]]
[[ca:Innocenci IV]]
[[cs:Inocenc IV.]]
[[cs:Inocenc IV.]]
[[da:Pave Innocent 4.]]
[[da:Pave Innocens 4.]]
[[de:Innozenz IV.]]
[[de:Innozenz IV.]]
[[el:Πάπας Ιννοκέντιος Δ΄]]
[[el:Πάπας Ιννοκέντιος Δ΄]]

22:17, 22 rugpjūčio 2009 versija

Inocentas IV
lot. Innocentius IV
180-asis Popiežius
Gimimo vardas it. Sinibaldo Fieschi dei Conti di Lavagna
Gimė apie 1195 m.
Genuja, Italija
Mirė 1254 m. gruodžio 7 d. (~59 metai)
Palaidotas (-a) Laterano bazilika, Roma
Tautybė italas
Inocento IV herbas
Inocento IV herbas
180-asis Popiežius
Išrinktas 1243 m. birželio 25 d.
Baigė 1254 m. gruodžio 7 d.
Pirmtakas Celestinas IV
Įpėdinis Aleksandras IV

Inocentas IV (lot. Innocentius IV, tikrasis vardas Sinibaldo Fieschi dei Conti di Lavagna g. apie 1195 m. Genuja - 1254 m. gruodžio 7 d. Neapolis) – Romos katalikų bažnyčios popiežius nuo 1243 m. birželio 25 d. iki mirties.

Biografija

Gimė didikų Fiesčių šeimoje. Mokėsi Parmoje, studijavo teisę Bolonijos universitete, vėliau čia dėstė. Nuo 1225 m. Albenjos vyskupas. Nuo 1226 m. Romos kurijos auditorius, nuo 1227 m. apaštalinis vicekancleris. Nuo 1228 m. kardinolas kunigas. 1235-1240 m. Ankonos katedros rektorius ir popiežiaus legatas Šiaurės Italijoje. Tarpininkavo Pizos ir Genujos taikos derybose.

Išrinktas popiežiumi tęsė Grigaliaus IX pradėtą kovą su Šventosios Romos imperijos imperatoriumi Frydrichu II, 1245 m. jį ekskomunikavo ir pašalino iš sosto. Rėmė dėl nepriklausomybės su imperatoriumi kariaujančius Italijos miestus. Po Frydricho II mirties kovojo su jo įpėdiniu Konradu IV.

Siuntė misijas į Mongoliją, suprato jos Europai keliamą pavojų, užmezgė ryšius su mongolų didžiuoju chanu. Rėmė Vokiečių ordiną, ypač pasitikėjo pranciškonais ir dominikonais. Jo pavedimu 1243-1245 m. dominikonai surengė kryžiaus žygius į Livoniją ir Prūsiją. 1243 m. Vokiečių ordino užkariautoje Prūsijoje įsteigė keturias vyskupijas.

1244 m. liepos 15 d. nusiuntė savo pasveikinimus ir palaiminimą tikintiesiems, gyvenantiems Lietuvoje. 1250 m. Milane priėmė Lietuvos didžiojo kunigaikščio Mindaugo pasiuntinius. 1251 m. parašė 6 laiškus dėl Lietuvos didžiojo kunigaikščio Mindaugo krikšto (lietuvių kalba paskelbti 2005 m.) Kulmo vyskupą Henriką (Heidenreichą) įpareigojo karūnuoti Mindaugą. Rengė kryžiaus žygius prieš žemaičius. 1254 m. įkūrė Lietuvos bažnytinę provinciją.

Išleido labai daug įstatymų. Svarbiausias kūrinys - „Penkių dekretalijų knygų rinkinys“ (Apparatus in quinque libros decretalium). [1]

Romos katalikų bažnyčios vadovai
Pirmtakas
Popiežius
Celestinas IV
Popiežius
Inocentas IV

1243-1254
Įpėdinis
Popiežius
Aleksandras IV

Nuorodos

Šaltiniai

  1. Valdas Kužulis. Inocentas IV. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005, 145 psl.