Kuršas: Skirtumas tarp puslapio versijų
S robotas: smulkūs taisymai |
SNėra keitimo santraukos |
||
| Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
{{otheruses}} |
{{otheruses}} |
||
{{Latvijos etnografinis regionas| |
|||
pavadinimas = Kuršas |
|||
| herbas = Lv kurzeme.png |
|||
| herbo aprašymas = |
|||
| vėliava = |
|||
| vėliavos aprašymas = |
|||
| žemėlapis = |
|||
| žemėlapio aprašymas = |
|||
| padėtis = |
|||
| aprašymas = |
|||
}} |
|||
[[Vaizdas:Latvija viki.PNG|thumb|390px|Kuršo regionas (oranžinėje) ir šiuolaikinis miestai.]] |
[[Vaizdas:Latvija viki.PNG|thumb|390px|Kuršo regionas (oranžinėje) ir šiuolaikinis miestai.]] |
||
| Eilutė 24: | Eilutė 36: | ||
[[Kuršo kunigaikštystė]] ypač suklestėjo valdant kunigaikščiui [[Jakobas Ketleris|Jakobui Ketleriui]] ([[1642]]–[[1682]] m.). Jakobas vykdė merkantilistinę politiką, kūrė [[manufaktūra]]s ir statė [[laivynas|laivyną]] (59 karo ir 60 prekybinių laivų). Kuršo kunigaikštystė įsigijo [[kolonija]]s: [[Tobagas|Tobago]] salą [[Karibų jūra|Karibų jūroje]] ([[Naujasis Kuršas]]) ir Andrejaus salą [[Afrika|Afrikoje]], netoli Žaliojo Rago. Kolonijinių prekių prekyboje Kuršas lenkė [[Rusija|Rusiją]] ir [[Švedija|Švediją]]. |
[[Kuršo kunigaikštystė]] ypač suklestėjo valdant kunigaikščiui [[Jakobas Ketleris|Jakobui Ketleriui]] ([[1642]]–[[1682]] m.). Jakobas vykdė merkantilistinę politiką, kūrė [[manufaktūra]]s ir statė [[laivynas|laivyną]] (59 karo ir 60 prekybinių laivų). Kuršo kunigaikštystė įsigijo [[kolonija]]s: [[Tobagas|Tobago]] salą [[Karibų jūra|Karibų jūroje]] ([[Naujasis Kuršas]]) ir Andrejaus salą [[Afrika|Afrikoje]], netoli Žaliojo Rago. Kolonijinių prekių prekyboje Kuršas lenkė [[Rusija|Rusiją]] ir [[Švedija|Švediją]]. |
||
[[Vaizdas:Kurlandia.JPG|100px|thumb|Kuršo herbas]] |
|||
Kuršo suklestėjimą sužlugdė karinė Švedijos invazija (Abiejų Tautų Respublikos–Švedijos karas [[1655]]–[[1660]] m.) [[1795]] m. Kuršas, jau nuo [[Šiaurės karas|Šiaurės karo]] laikų ([[1700]]–[[1721]] m.) patekęs į Rusijos įtaką, buvo galutinai prijungtas prie Rusijos imperijos. Čia buvusios Kuršo – Žiemgalos kunigaikštystės teritorija sudarė Kuršo (arba Kurliandijos) guberniją. [[1819]] m. prie [[Kuršo gub]]ernijos buvo prijungtas ir [[Kauno gub]]ernijos pajūris ([[Palanga|Palangos]]–[[Šventoji|Šventosios]] ruožas). |
Kuršo suklestėjimą sužlugdė karinė Švedijos invazija (Abiejų Tautų Respublikos–Švedijos karas [[1655]]–[[1660]] m.) [[1795]] m. Kuršas, jau nuo [[Šiaurės karas|Šiaurės karo]] laikų ([[1700]]–[[1721]] m.) patekęs į Rusijos įtaką, buvo galutinai prijungtas prie Rusijos imperijos. Čia buvusios Kuršo – Žiemgalos kunigaikštystės teritorija sudarė Kuršo (arba Kurliandijos) guberniją. [[1819]] m. prie [[Kuršo gub]]ernijos buvo prijungtas ir [[Kauno gub]]ernijos pajūris ([[Palanga|Palangos]]–[[Šventoji|Šventosios]] ruožas). |
||
18:55, 20 rugpjūčio 2009 versija
Kitos reikšmės – Kuršas (reikšmės).
Šablonas:Latvijos etnografinis regionas
Kuršas (latv. Kurzeme) – istorinis regionas dabartinėje Latvijoje, atskirais laikotarpiais apėmęs ir dalį dabartinės Lietuvos teritorijos. Didesni dabartiniai centrai – Liepoja ir Ventspilis.
Istorija
Ankstyvojoje istorijoje Kuršu (latv. Kursa) vadinama baltų genties kuršių apgyvendinta teritorija. Iš pradžių Kuršą sudarė 5 žemės, tačiau XII amžiuje kuršių apgyvendintoje teritorijoje galima aiškiai išskirti devynias žemes:
Kuršiai turėjo gana išvystytą karinę organizaciją, XII a. perėmė vikingų vaidmenį Baltijos jūroje, plėšikavo Danijos pakrantėse, prisidėjo prie svarbaus Švedijos miesto Sigtunos sugriovimo. 1210 m. kuršiai bandė užimti Rygą. Pasak Henriko Latvio kronikos, kuršių laivų buvo tiek daug, kad „visa jūra apsidengė tarsi tirštu debesim“.
Kuršių užkariavimą Kalavijuočių ordinas pradėjo pajungęs lyvius, sėlius su latgaliais ir pietų Estiją. 1230 m. kuršių karo vadas Lamekinas, kontroliavęs 5 iš 9 kuršių žemių, sudarė sutartį su popiežiaus pasiuntiniu. Ši sutartis numatė kuršių krikštą ir Lamekino žemių perėjimą tiesioginėn popiežiaus protekcijon. Tačiau Livonijos ordinas šią sutartį ignoravo ir tęsė Kuršo užkariavimą. 1238 m. buvo įkurta Kuršo vyskupystė, kuri įėjo į Livonijos konfederacijos sudėtį. Visa Kuršo teritorija buvo galutinai užkariauta tik 1267 m.
Ilgiausiai besipriešinusių vakarų baltų genčių pavadinimai išliko po Teutonų ordino ir Livonijos konfederacijos žemių sekuliarizacijos. Didesnė istorinio Kuršo dalis įėjo į 1561 m. sukurtą Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystę, iš pradžių LDK, o nuo 1569 m. Abiejų Tautų Respublikos, vasalę.
Kuršo kunigaikštystė ypač suklestėjo valdant kunigaikščiui Jakobui Ketleriui (1642–1682 m.). Jakobas vykdė merkantilistinę politiką, kūrė manufaktūras ir statė laivyną (59 karo ir 60 prekybinių laivų). Kuršo kunigaikštystė įsigijo kolonijas: Tobago salą Karibų jūroje (Naujasis Kuršas) ir Andrejaus salą Afrikoje, netoli Žaliojo Rago. Kolonijinių prekių prekyboje Kuršas lenkė Rusiją ir Švediją.
Kuršo suklestėjimą sužlugdė karinė Švedijos invazija (Abiejų Tautų Respublikos–Švedijos karas 1655–1660 m.) 1795 m. Kuršas, jau nuo Šiaurės karo laikų (1700–1721 m.) patekęs į Rusijos įtaką, buvo galutinai prijungtas prie Rusijos imperijos. Čia buvusios Kuršo – Žiemgalos kunigaikštystės teritorija sudarė Kuršo (arba Kurliandijos) guberniją. 1819 m. prie Kuršo gubernijos buvo prijungtas ir Kauno gubernijos pajūris (Palangos–Šventosios ruožas).
Kuršiai išnyko XVI–XVII a. Šiaurinė jų dalis sulatvėjo, pietinė – sužemaitėjo. Senųjų kuršių nederėtų painioti su Kuršių Nerijoje gyvenusiais kuršininkais, iš kurių mūsų laikais liko tik vienas kitas. Šie iš tikrųjų buvo jau ne kuršiai, o latviai, atsikėlę į neriją iš Pietų Kuršo (Nycos, Bartos, Priekulės, Gramzdos) vėlesniais laikais. Kuršiai jie buvo tik geografine, bet ne etnine prasme.
Nuorodos
| |||||