Socialistinio darbo didvyris: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

21:15, 16 rugpjūčio 2009 versija

Socialistinio darbo didvyris (rus. Герой Социалистического Труда) - TSRS ir Varšuvos sutarties šalių garbės vardas. Teiktas 1938-1991 m. Tai buvo aukščiausias pasižymėjimo šalies ekonomikoje ir kultūroje ženklas. Sprendimą dėl šio vardo suteikimo priimdavo TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas.

ŠIs garbės vardas įsteigtas 1938 m. gruodžio 27 d. TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo sprendimu. Socialistinio darbo didvyrio vardus Prezidiumas suteikdavo tiems piliečiams, kurie prisidėjo prie sovietų pramonės, žemės ūkio, transporto, prekybos, mokslo vystymo ir savo pasiekimais didino TSRS galią ir šlovę.

Iš pradžių socialistinio darbo didvyriams buvo suteikiamas Lenino ordinas ir TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo pažymėjimas. Siekiant atskirti socialistinio darbo didvyrius nuo kitų Lenino ordino gavėjų nuo 1940 m. gegužės 22 d. kartu buvo įteikiamas ir auksinis "Kūjo ir pjautuvo" medalis.

Dukart socialistinio darbo didvyriams buvo suteikiamas antras "Kūjo ir pjautuvo" medalis, darbo didvyrio gimtinėje būdavo pastatomas jo bronzinis biustas. Triskart socialistinio darbo didvyrių biustus planuota statyti šalia Tarybų Rūmų, bet tai nebuvo įgyvendinta, nes rūmai taip ir nebuvo pastatyti. "Kūjo ir pjautuvo" medalio autorius buvo A.Pomanskis.

Garsiausi socialistinio darbo didvyriai

Per visą TSRS istoriją šis garbės vardas buvo suteiktas 19 tūkstančių kartų, tarp jų daugiau nei šimtui žmonių - du kartus, o 16-kai - triskart.

Pirmajam Socialistinio darbo didvyrio vardas buvo suteiktas J.Stalinui, jo 60-mečio proga 1939 metais. Įdomus faktas: J. Stalinas buvo ir Tarybų Sąjungos didvyris, tačiau sakydavosi nevertas šio apdovanojimo ir niekada nesegėjo TSRS Didvyrio Aukso Žvaigždės, nors „Pjautuvo ir kūjo“ medalį segėjo nuolat.

Triskart Socialistinio darbo didvyriais buvo: akademikai A. Aleksandrovas, J. Zeldovičius, Mstislavas Keldyšas, I. Kurčiatovas, J. Charitonas, K. Ščiolkinas; aviakonstruktoriai N. Tupolevas bei S. Iljušinas; sunkiųjų tankų konstruktorius N. Duchovas, gynybinės pramonės organizatoriai B. Vanikovas bei J. Slavskis, kolūkio pirmininkas Ch. Tursunkulovas, Kazachstano komunistų partijos vadovas Dinmuchamedas Kunajevas ir TSKP CK Generalinis sekretorius Konstantinas Černenka.

TSKP CK Pirmasis sekretorius Nikita Chruščiovas, būdamas triskart Socialistinio darbo didvyriu, buvo dar ir Tarybų Sąjungos didvyriu; triskart Socialistinio darbo didvyriui akademikui A. Sacharovui už antitarybinę veiklą šie vardai buvo atimti, o perestroikos laikais - grąžinti.

Tarybų Sąjungos maršalas Dmitrijus Ustinovas buvo dukart Socialistinio darbo didvyris ir Tarybų Sąjungos didvyris; TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo pirmininkas maršalas Klimentas Vorošilovas buvo Socialistinio darbo didvyris ir dukart Tarybų Sąjungos didvyris; TSKP CK Generalinis sekretorius Leonidas Brežnevas buvo Socialistinio darbo didvyris ir triskart Tarybų Sąjungos didvyris. Paskutinis asmuo, kuriam suteiktas šis vardas - Kazachstano dainininkė B. Tulegenova (apdovanota 1991 m. gruodžio 21 d.).

Lietuvoje

Socialistinio darbo didvyrio vardą Lietuvoje turėjo Antanas Sniečkus, Motiejus Šumauskas, Justas Paleckis; poetas Eduardas Mieželaitis; akademikas Jonas Kubilius; Klaipėdos jūrų uosto darbininkas Česlovas Levickas; gydytojas Anzelmas Voiška; frezuotojas P. Svilainis; statybininkas Zenonas Jonaitis; žemdirbys Kostas Gvazdžiauskas; gydytojas Leonas Merkelis; statybininkas Vytautas Pūkas; statybininkas Aleksandras Lašukas; Juknaičių TŪ direktorius Z. Dokšas; kolūkio Ukmergės raj. pirmininkas Juozas Kondrotas; Elektrėnų valst. elektrinės direktorius Pranas Noreika; akademikas Juras Požela; akademikas Juozas Matulis; kolūkio pirmininkas A. Malinauskas.

Nuorodos

@@ Eilutė 1: / Eilutė 1: @@
+[[File:HeroOfSocialistLabour.jpg|thumb|220px|Medalis]]
-'''Socialistinio darbo didvyris''' ({{ru|Герой Социалистического Труда}}) - [[TSRS]] garbės vardas, teiktas 1938-1991 m., aukščiausias pasižymėjimo [[darbas|darbe]] ženklas. Sprendimą dėl šio vardo suteikimo priimdavo [[TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas]]. Suteikiant šį vardą būdavo įteikiamas [[Lenino ordinas]] bei auksinis[["Pjautuvo ir kūjo" medalis]]. Dukart Socialistinio darbo didvyrio gimtinėje būdavo pastatomas jo bronzinis biustas.
+'''Socialistinio darbo didvyris''' ({{ru|Герой Социалистического Труда}}) - [[TSRS]] ir Varšuvos sutarties šalių garbės vardas. Teiktas 1938-1991 m. Tai buvo aukščiausias pasižymėjimo šalies ekonomikoje ir kultūroje ženklas. Sprendimą dėl šio vardo suteikimo priimdavo [[TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas]].
+ŠIs garbės vardas įsteigtas 1938 m. gruodžio 27 d. TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo sprendimu. Socialistinio darbo didvyrio vardus Prezidiumas suteikdavo tiems piliečiams, kurie prisidėjo prie sovietų pramonės, žemės ūkio, transporto, prekybos, mokslo vystymo ir savo pasiekimais didino TSRS galią ir šlovę.
-== Žinomi Socialistinio darbo didvyriai ==
-{{cleanup}}
+Iš pradžių socialistinio darbo didvyriams buvo suteikiamas Lenino ordinas ir TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo pažymėjimas. Siekiant atskirti socialistinio darbo didvyrius nuo kitų Lenino ordino gavėjų nuo 1940 m. gegužės 22 d. kartu buvo įteikiamas ir auksinis "Kūjo ir pjautuvo" medalis.
+Dukart socialistinio darbo didvyriams buvo suteikiamas antras "Kūjo ir pjautuvo" medalis, darbo didvyrio gimtinėje būdavo pastatomas jo bronzinis biustas. Triskart socialistinio darbo didvyrių biustus planuota statyti šalia Tarybų Rūmų, bet tai nebuvo įgyvendinta, nes rūmai taip ir nebuvo pastatyti. "Kūjo ir pjautuvo" medalio autorius buvo A.Pomanskis.
+== Garsiausi socialistinio darbo didvyriai ==
 Per visą TSRS istoriją šis garbės vardas buvo suteiktas 19 tūkstančių kartų, tarp jų daugiau nei šimtui žmonių - du kartus, o 16-kai - triskart.
@@ Eilutė 8: / Eilutė 14: @@
 Pirmajam Socialistinio darbo didvyrio vardas buvo suteiktas [[Josifas Stalinas|J.Stalinui]], jo 60-mečio proga 1939 metais. Įdomus faktas: J. Stalinas buvo ir [[Tarybų Sąjungos didvyris]], tačiau sakydavosi nevertas šio apdovanojimo ir niekada nesegėjo TSRS Didvyrio Aukso Žvaigždės, nors „Pjautuvo ir kūjo“ medalį segėjo nuolat.
-Triskart Socialistinio darbo didvyriais buvo: akademikai [[A. Aleksandrovas]],[[J. Zeldovičius]], [[Mstislavas Keldyšas]], [[I. Kurčiatovas]], [[J. Charitonas]], K. Ščiolkinas; aviakonstruktoriai [[N. Tupolevas]] bei [[S. Iljušinas]]; sunkiųjų tankų konstruktorius N. Duchovas, gynybinės pramonės organizatoriai B. Vannikovas bei J. Slavskis, kolūkio pirmininkas Ch. Tursunkulovas, Kazachstano komunistų partijos vadovas [[Dinmuchamedas Kunajevas]] ir [[TSKP CK Generalinis sekretorius]] [[Konstantinas Černenka]].
+Triskart Socialistinio darbo didvyriais buvo: akademikai A. Aleksandrovas, J. Zeldovičius, [[Mstislavas Keldyšas]], I. Kurčiatovas, J. Charitonas, K. Ščiolkinas; aviakonstruktoriai N. Tupolevas bei S. Iljušinas; sunkiųjų tankų konstruktorius N. Duchovas, gynybinės pramonės organizatoriai B. Vanikovas bei J. Slavskis, kolūkio pirmininkas Ch. Tursunkulovas, Kazachstano komunistų partijos vadovas [[Dinmuchamedas Kunajevas]] ir TSKP CK Generalinis sekretorius [[Konstantinas Černenka]].
 TSKP CK Pirmasis sekretorius [[Nikita Chruščiovas]], būdamas triskart Socialistinio darbo didvyriu, buvo dar ir Tarybų Sąjungos didvyriu; triskart Socialistinio darbo didvyriui akademikui [[Andrejus Sacharovas|A. Sacharovui]] už antitarybinę veiklą šie vardai buvo atimti, o [[Perestroika|perestroikos]] laikais - grąžinti.
-[[Tarybų Sąjungos maršalas]] [[Dmitrijus Ustinovas]] buvo dukart Socialistinio darbo didvyris ir Tarybų Sąjungos didvyris; [[TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo pirmininkas]] maršalas [[Klimentas Vorošilovas]] buvo Socialistinio darbo didvyris ir dukart Tarybų Sąjungos didvyris; TSKP CK Generalinis sekretorius [[Leonidas Brežnevas]] buvo Socialistinio darbo didvyris ir triskart Tarybų Sąjungos didvyris. Paskutinis asmuo, kuriam suteiktas šis vardas - [[Kazachija|Kazachstano]] dainininkė B. Tulegenova (apdovanota 1991 m. [[gruodžio 21]] d.).
+Tarybų Sąjungos maršalas [[Dmitrijus Ustinovas]] buvo dukart Socialistinio darbo didvyris ir Tarybų Sąjungos didvyris; [[TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo pirmininkas]] maršalas [[Klimentas Vorošilovas]] buvo Socialistinio darbo didvyris ir dukart Tarybų Sąjungos didvyris; TSKP CK Generalinis sekretorius [[Leonidas Brežnevas]] buvo Socialistinio darbo didvyris ir triskart Tarybų Sąjungos didvyris. Paskutinis asmuo, kuriam suteiktas šis vardas - [[Kazachija|Kazachstano]] dainininkė B. Tulegenova (apdovanota 1991 m. [[gruodžio 21]] d.).
 == Lietuvoje ==
-Socialistinio darbo didvyrio vardas Lietuvoje buvo suteiktas tokiems asmenims kaip [[Antanas Sniečkus]]; [[Motiejus Šumauskas]]; [[Justas Paleckis]]; [[Eduardas Mieželaitis]], poetas; [[Jonas Kubilius]], akademikas, VU rektorius; Česlovas Levickas, Klaipėdos jūrų uosto darbininkas; Anzelmas Voiška, gydytojas; P. Svilainis, frezuotojas; Zenonas Jonaitis, statybininkas; Kostas Gvazdžiauskas, žemdirbys; Leonas Merkelis, gydytojas; Vytautas Pūkas, statybininkas; Aleksandras Lašukas, statybininkas; [[Z. Dokšas]], buv. Juknaičių TŪ direktorius; Juozas Kondrotas, kolūkio Ukmergės raj. pirmininkas; [[Pranas Noreika]], Elektrėnų valst. elektrinės direktorius; [[Juras Požela]], akademikas; buvęs LMA prezidentas; [[Juozas Matulis]], akademikas; buvęs LMA prezidentas; A. Malinauskas, kolūkio pirmininkas.
+Socialistinio darbo didvyrio vardą Lietuvoje turėjo [[Antanas Sniečkus]], [[Motiejus Šumauskas]], [[Justas Paleckis]]; poetas [[Eduardas Mieželaitis]]; akademikas [[Jonas Kubilius]]; Klaipėdos jūrų uosto darbininkas Česlovas Levickas; gydytojas Anzelmas Voiška; frezuotojas P. Svilainis; statybininkas Zenonas Jonaitis; žemdirbys Kostas Gvazdžiauskas; gydytojas Leonas Merkelis; statybininkas Vytautas Pūkas; statybininkas Aleksandras Lašukas; Juknaičių TŪ direktorius Z. Dokšas; kolūkio Ukmergės raj. pirmininkas Juozas Kondrotas; Elektrėnų valst. elektrinės direktorius [[Pranas Noreika]]; akademikas [[Juras Požela]]; akademikas [[Juozas Matulis]]; kolūkio pirmininkas A. Malinauskas.
 == Nuorodos ==