Povilas Matulevičius: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S robotas: smulkūs taisymai
Pakajus (aptarimas | indėlis)
pap.
Eilutė 4: Eilutė 4:


Gimė šiaurės rytų [[Lenkija|Lenkijoje]], dab. [[Palenkės vaivadija|Palenkės vaivadijos]] [[Seinų apskritis|Seinų apskrities]] [[Punsko valsčius (Lenkija)|Punsko valsčiaus]] [[Paliūnai|Paliūnų]] [[kaimas|kaime]]. Vedęs persikėlė į [[Kreivėnai (Punskas)|Kreivėnus]].
Gimė šiaurės rytų [[Lenkija|Lenkijoje]], dab. [[Palenkės vaivadija|Palenkės vaivadijos]] [[Seinų apskritis|Seinų apskrities]] [[Punsko valsčius (Lenkija)|Punsko valsčiaus]] [[Paliūnai|Paliūnų]] [[kaimas|kaime]]. Vedęs persikėlė į [[Kreivėnai (Punskas)|Kreivėnus]].
Pragyventi iš kelių margų ūkio buvo sunku, todėl Povilas ėmėsi uždarbiauti nelengvu amatu - akmenkalystės. Kiekvienas norėjo turėti girnas susimalti sau truputį miltų, todėl užsakymų netrūko. Pamažu atsirado ir stambesnių užsakymų. [[Punsko Švč. M. Marijos Dangun Ėmimo bažnyčia|Punsko bažnyčios]] klebonas užsakė parapijos kapinėms keturias akmenines šešiabriaunes piramides - po vieną į kiekvieną kampą. Buvo nutašytos tik dvi piramidės, tada užsakymas dėl lėšų stokos nutrūko, bet atsirado kiti. Povilo Matulevičiaus rankomis nukalti akmeniniai laiptai į Punsko Švč. M. Marijos Dangun Ėmimo bažnyčią, joje iki šiol tebestovi ir akmeminiai indai švestam vandeniui.
Pragyventi iš kelių margų ūkio buvo sunku, todėl Povilas ėmėsi uždarbiauti nelengvu amatu - akmenkalyste. Kiekvienas norėjo turėti girnas susimalti sau truputį miltų, todėl užsakymų netrūko. Pamažu atsirado ir stambesnių užsakymų. [[Punsko Švč. M. Marijos Dangun Ėmimo bažnyčia|Punsko bažnyčios]] klebonas užsakė parapijos kapinėms keturias akmenines šešiabriaunes piramides - po vieną į kiekvieną kampą. Buvo nutašytos tik dvi piramidės, tada užsakymas dėl lėšų stokos nutrūko, bet atsirado kiti. Povilo Matulevičiaus rankomis nukalti akmeniniai laiptai į Punsko Švč. M. Marijos Dangun Ėmimo bažnyčią, joje iki šiol tebestovi ir akmeminiai indai švestam vandeniui.


Norėdamas prisidėti prie lietuviškos spaudos platinimo tapo knygnešiu. Pėsčiomis keliaudavo į [[Tilžė|Tilžę]] ir iš ten parsinešdavo draudžiamos literatūros. Akmentašys Matulevičius keliaudavo po kaimus nešiodamas spaudą ir žandarams įtarimų nesukeldavo, bet nelegaliai kertant valstybinę sieną, ne kartą sienos apsauga jį vijosi, vieno žygio metu du bendrakeleiviai buvo nušauti. Povilui Matulevičiui arešto pavyko išvengti iki pat Spaudos draudimo įstatymo panaikinimo.
Norėdamas prisidėti prie lietuviškos spaudos platinimo tapo knygnešiu. Pėsčiomis keliaudavo į [[Tilžė|Tilžę]] ir iš ten parsinešdavo draudžiamos literatūros. Akmentašys Matulevičius keliaudavo po kaimus nešiodamas spaudą ir žandarams įtarimų nesukeldavo, bet nelegaliai kertant valstybinę sieną, ne kartą sienos apsauga jį vijosi, vieno žygio metu du bendrakeleiviai buvo nušauti. Povilui Matulevičiui arešto pavyko išvengti iki pat Spaudos draudimo įstatymo panaikinimo.


== Atminimo įamžinimas ==
== Atminimo įamžinimas ==
Mintis pagerbti savo garsaus kraštiečio atminimą Kreivėnų kaimo jaunimui, susibūrusiam į „Sūduvos“ dramos būrelį, kilo po [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]]. Ideją palaikė ir skatino punskietis [[Petras Rolofas]], sklypą būsimam paminklui skyrė ūkininkas Petras Venslauskas. Jame turėjo iškilti akmeninis paminklas - vienas iš Povilo Matulevičiaus tašytų šešiakampių piramidžių. Paminklinę metalinę lentą su užrašu
Mintis pagerbti savo garsaus kraštiečio atminimą Kreivėnų kaimo jaunimui, susibūrusiam į „Sūduvos“ dramos būrelį, kilo po [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]]. Ideją palaikė ir skatino [[Punsko lietuvių kultūros namai|Punsko lietuvių kultūros namų]] direktorius [[Petras Rolofas]], sklypą būsimam paminklui skyrė ūkininkas Petras Venslauskas. Jame turėjo iškilti akmeninis paminklas - vienas iš Povilo Matulevičiaus tašytų šešiakampių piramidžių. Paminklinę metalinę lentą su užrašu


''Liaudies švietėjui Povilui Matulevičiui (1840-1922). Dėkingi tautiečiai. 1956. Kreivėnai. „Sūduva“''
''Liaudies švietėjui Povilui Matulevičiui (1840-1922). Dėkingi tautiečiai. 1956. Kreivėnai. „Sūduva“''


paslapčia išliejo Lietuvoje tuometinio [[Kauno technologijos universitetas|KPI]] studentai, o per sieną nelegaliai pergabeno mokytojas Antanas Valinčius. Lenkų administracinė valdžia, sužinojusi apie būsimą paminklą, griebėsi žygių tam sukliudyti. Visgi paminklas atsirado, tik vietoj piramidės buvo panaudotas laukų riedulys (3 m aukščio x 1,5 m pločio) su atminimo lenta ir iškaltais [[Gedimino stulpai]]s.
paslapčia išliejo Lietuvoje tuometinio [[Kauno technologijos universitetas|KPI]] studentai, o per sieną nelegaliai pergabeno mokytojas ir poetas [[Antanas Valinčius]]. Lenkų administracinė valdžia, sužinojusi apie būsimą paminklą, griebėsi žygių tam sukliudyti. Visgi paminklas atsirado, tik vietoj piramidės buvo panaudotas laukų riedulys (3 m aukščio x 1,5 m pločio) su atminimo lenta ir iškaltais [[Gedimino stulpai]]s.


== Nuorodos ==
== Nuorodos ==

15:56, 16 rugpjūčio 2009 versija

Povilas Matulevičius (18461929) – knygnešys ir akmenkalys.

Biografija

Gimė šiaurės rytų Lenkijoje, dab. Palenkės vaivadijos Seinų apskrities Punsko valsčiaus Paliūnų kaime. Vedęs persikėlė į Kreivėnus. Pragyventi iš kelių margų ūkio buvo sunku, todėl Povilas ėmėsi uždarbiauti nelengvu amatu - akmenkalyste. Kiekvienas norėjo turėti girnas susimalti sau truputį miltų, todėl užsakymų netrūko. Pamažu atsirado ir stambesnių užsakymų. Punsko bažnyčios klebonas užsakė parapijos kapinėms keturias akmenines šešiabriaunes piramides - po vieną į kiekvieną kampą. Buvo nutašytos tik dvi piramidės, tada užsakymas dėl lėšų stokos nutrūko, bet atsirado kiti. Povilo Matulevičiaus rankomis nukalti akmeniniai laiptai į Punsko Švč. M. Marijos Dangun Ėmimo bažnyčią, joje iki šiol tebestovi ir akmeminiai indai švestam vandeniui.

Norėdamas prisidėti prie lietuviškos spaudos platinimo tapo knygnešiu. Pėsčiomis keliaudavo į Tilžę ir iš ten parsinešdavo draudžiamos literatūros. Akmentašys Matulevičius keliaudavo po kaimus nešiodamas spaudą ir žandarams įtarimų nesukeldavo, bet nelegaliai kertant valstybinę sieną, ne kartą sienos apsauga jį vijosi, vieno žygio metu du bendrakeleiviai buvo nušauti. Povilui Matulevičiui arešto pavyko išvengti iki pat Spaudos draudimo įstatymo panaikinimo.

Atminimo įamžinimas

Mintis pagerbti savo garsaus kraštiečio atminimą Kreivėnų kaimo jaunimui, susibūrusiam į „Sūduvos“ dramos būrelį, kilo po Antrojo pasaulinio karo. Ideją palaikė ir skatino Punsko lietuvių kultūros namų direktorius Petras Rolofas, sklypą būsimam paminklui skyrė ūkininkas Petras Venslauskas. Jame turėjo iškilti akmeninis paminklas - vienas iš Povilo Matulevičiaus tašytų šešiakampių piramidžių. Paminklinę metalinę lentą su užrašu

Liaudies švietėjui Povilui Matulevičiui (1840-1922). Dėkingi tautiečiai. 1956. Kreivėnai. „Sūduva“

paslapčia išliejo Lietuvoje tuometinio KPI studentai, o per sieną nelegaliai pergabeno mokytojas ir poetas Antanas Valinčius. Lenkų administracinė valdžia, sužinojusi apie būsimą paminklą, griebėsi žygių tam sukliudyti. Visgi paminklas atsirado, tik vietoj piramidės buvo panaudotas laukų riedulys (3 m aukščio x 1,5 m pločio) su atminimo lenta ir iškaltais Gedimino stulpais.

Nuorodos