Liubeko teisė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Jump to navigation Jump to search
1 194 pridėti baitai ,  prieš 13 metų
papildymas
S (robotas: smulkūs taisymai)
(papildymas)
'''Liubeko teisė''' − [[miestų teisė]]s atmaina, susiformavusi [[XII amžius|XII]]–[[XIII amžius|XIII]] a. [[Liubekas|Liubeke]] irpo to, čiakai perimtajis dar1226 apiem. 100tapo miestųlaisvuoju Baltijosmiestu. jūrosLiubeko regioneteisė reiškia savivaldos suteikimą miestui. TeisėLiubeko susiformavoteisė keitė privilegijų,asmeninį kuriasmonarchų Liubekuivaldymą suteikėar [[Henrikasvietinių Liūtas]],kunigaikščių [[Frydrichasvaldymą I]]{{Nuoroda}}atsiradusį irdar [[FrydrichasKarolis IIDidysis|Karolio Didžiojo]]{{Nuoroda}} laikais.
 
Liubeko teisė buvo perimta dar apie 100 miestų Baltijos jūros regione. Privilegijos sudarė vokiečių pirkliams ir amatininkams feodaliniuose teisiniuose santykiuose išimtinį statusą, palankų prekybos ir amatų plėtotei. XIII a. Liubeko teises turėję miestai sudarė galingą prekybos bendriją - [[Hanza|Hanzos Lygą]], kurios centras buvo Liubeke. Oficialaus Liubeko teisės kodekso nebuvo iki 1586 m., kai jisbuvo išspausdintas leidėjo Johann Balthorn. Nepaisant to, Liubeko teisė buvo pavyzdys ir kitiems Vokietijos miestams, kurie siekė atsikratyti aristokratų valdymo. Liubeko teisė buvo pagrindas Dortmundo kodeksui [[Vestfalija|Vestfalijoje]], Goslaro kodeksui [[Saksonija|Saksonijoje]] ir [[Magdeburgo teisė]]ms Rytų Europos miestuose. Nuo kitų miestų teisių Liubeko teisė šiek tiek skyrėsi šeimos ir turto reikalus reguliuojančių normų ypatybėmis.
Privilegijos sudarė vokiečių pirkliams ir amatininkams feodaliniuose teisiniuose santykiuose išimtinį statusą, palankų prekybos ir amatų plėtotei.
 
Nuo kitų miestų teisių Liubeko teisė šiek tiek skyrėsi šeimos ir turto reikalus reguliuojančių normų ypatybėmis. Liubeko teisė paplito [[Hanzos sąjunga|Hanzos sąjungos]] miestuose bei vokiečių [[kolonija|kolonizuotose]] žemėse.
 
Lietuvoje Liubeko teisė buvo įvesta [[Livonijos ordinas|Livonijos ordino]] įkurtoje [[Klaipėda|Klaipėdoje]] 1258 m.
 
==Pagrindiniai principai==
 
Pagal Liubeko teisę miestas turėjo būti valdomas tarybos (vok. ''Rat''), kurią sudarė 20 tarybos narių (vok. ''Ratherrn''). Jie nebuvo renkami miestiečių, tačiau naujus narius skyrė iš miesto prekybos [[Gildija|gildijų]], stengdamiesi, kad gildijos būtų tinkamai atstovaujamos taryboje. Tarybos nariai paprastai tarnavo 2 metus, tačiau taryba galėjo prašyti tarybos nario pasilikti tarnyboje ilgiau ir kadangi dažniausiai taip ir buvo daroma tai faktiškai tarybos nariai tarnaudavo iki gyvos galvos. Taryba iš savo tarpo rinko iki keturių burmistrų (vok. ''Bürgermeister''), kurie dalinosi vykdomąją valdžią.
 
== Nuorodos ==
*[[Magdeburgo teisė]], [[Kulmo teisė]].
*[[Kulmo teisė]].
 
[[Kategorija:Vokietijos teisės istorija]]

Naršymo meniu