Žagarės regioninis parkas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S wiki sintakse 3
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S robotas: smulkūs taisymai
Eilutė 3: Eilutė 3:
'''Žagarės regioninis parkas''' yra šiaurės vakarų [[Lietuva|Lietuvoje]], pasienyje su [[Latvija]]. Direkcija [[Žagarė]]je. Parko plotas 4930 ha (miškai sudaro 59 proc.). Parkas įsteigtas siekiant išsaugoti [[Švėtė]]s paslėnių ir Žagarės miško kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą ir kultūros paveldo vertybes.
'''Žagarės regioninis parkas''' yra šiaurės vakarų [[Lietuva|Lietuvoje]], pasienyje su [[Latvija]]. Direkcija [[Žagarė]]je. Parko plotas 4930 ha (miškai sudaro 59 proc.). Parkas įsteigtas siekiant išsaugoti [[Švėtė]]s paslėnių ir Žagarės miško kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą ir kultūros paveldo vertybes.


==Gamtos vertybės==
== Gamtos vertybės ==


[[Žagarės ozas]] – vaizdinga, ilga, kuprota kalva. Nuo jos matyti [[Švėtė]]s slėnis, [[Žagarės giria]] ir [[Žiemgalė]]s lygumos toliai. [[Gaudikiai|Gaudikių]] apylinkėse plyti Linkuvos gūbrio plačios kalvos su giliomis įlomėmis. [[Žagarė]]je, [[Švėtė]]s upės šlaituose atsiveria [[dolomitas|dolomitinės]] atodangos. Žagarės miške vyrauja ąžuolyniniai eglynai su liepų, guobų ir kitų lapuočių medžių priemaiša. Čia išsaugota viena vertingiausių [[taurusis elnias|tauriųjų elnių]] bandų, gausu saugomų augalų rūšių.
[[Žagarės ozas]] – vaizdinga, ilga, kuprota kalva. Nuo jos matyti [[Švėtė]]s slėnis, [[Žagarės giria]] ir [[Žiemgalė]]s lygumos toliai. [[Gaudikiai|Gaudikių]] apylinkėse plyti Linkuvos gūbrio plačios kalvos su giliomis įlomėmis. [[Žagarė]]je, [[Švėtė]]s upės šlaituose atsiveria [[dolomitas|dolomitinės]] atodangos. Žagarės miške vyrauja ąžuolyniniai eglynai su liepų, guobų ir kitų lapuočių medžių priemaiša. Čia išsaugota viena vertingiausių [[taurusis elnias|tauriųjų elnių]] bandų, gausu saugomų augalų rūšių.
Eilutė 9: Eilutė 9:
Miškai yra mišrūs, su vertingais [[ąžuolas|ąžuolynais]] ir [[uosis|uosynais]]. Įspūdingi kraštovaizdžiai atsiveria nuo [[Žvelgaičiai|Žvelgaičių]] piliakalnio. Yra nedidelės natūralios užliejamos paupių pievos, yra paukščių stebėjimo bokštelis yra prie [[Žvelgaitis|Žvelgaičio]] ežero nendrynuose. Rujos metu parke matoma daug [[taurusis elnias|tauriųjų elnių]]. Čia išsaugota senoji, dar XIX amžiuje išvesta jų populiacija.
Miškai yra mišrūs, su vertingais [[ąžuolas|ąžuolynais]] ir [[uosis|uosynais]]. Įspūdingi kraštovaizdžiai atsiveria nuo [[Žvelgaičiai|Žvelgaičių]] piliakalnio. Yra nedidelės natūralios užliejamos paupių pievos, yra paukščių stebėjimo bokštelis yra prie [[Žvelgaitis|Žvelgaičio]] ežero nendrynuose. Rujos metu parke matoma daug [[taurusis elnias|tauriųjų elnių]]. Čia išsaugota senoji, dar XIX amžiuje išvesta jų populiacija.


==Kultūros paveldas==
== Kultūros paveldas ==


Parke stūkso [[Žvelgaitis|Žvelgaičio]] ir [[Raktuvė]]s piliakalniai, [[Žagarė]]s pilkapiai, senos įvairių tikėjimų kapinės rodo įdomią šio krašto praeitį, kovas su [[Livonijos ordinas|Livonijos ordinu]]. [[Žagarė]]je išlikęs XVI a. gatvių tinklas, daug XIX a. pastatų. Apaštalų Šv. Petro ir Šv. Povilo bažnyčia. [[Juodeikiai (Joniškis)|Juodeikių]] kaime išlikęs Lietuvos didžiojo kunigaikščio [[Vytautas|Vytauto]] paminklas.
Parke stūkso [[Žvelgaitis|Žvelgaičio]] ir [[Raktuvė]]s piliakalniai, [[Žagarė]]s pilkapiai, senos įvairių tikėjimų kapinės rodo įdomią šio krašto praeitį, kovas su [[Livonijos ordinas|Livonijos ordinu]]. [[Žagarė]]je išlikęs XVI a. gatvių tinklas, daug XIX a. pastatų. Apaštalų Šv. Petro ir Šv. Povilo bažnyčia. [[Juodeikiai (Joniškis)|Juodeikių]] kaime išlikęs Lietuvos didžiojo kunigaikščio [[Vytautas|Vytauto]] paminklas.
Eilutė 15: Eilutė 15:
[[Žvelgaitis|Žvelgaičio]] ir [[Raktuvė]]s piliakalniai minimi jau [[1298]] m. [[Livonija|Livonijos]] kronikose. Ant jų stovėjo [[žiemgaliai|žiemgalių]] pilys. Senojoje ir Naujojoje Žagarėje yra Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios, pastatytos iš vietinio [[dolomitas|dolomito]] XVI amžiuje. Yra mokyklos muziejus.
[[Žvelgaitis|Žvelgaičio]] ir [[Raktuvė]]s piliakalniai minimi jau [[1298]] m. [[Livonija|Livonijos]] kronikose. Ant jų stovėjo [[žiemgaliai|žiemgalių]] pilys. Senojoje ir Naujojoje Žagarėje yra Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios, pastatytos iš vietinio [[dolomitas|dolomito]] XVI amžiuje. Yra mokyklos muziejus.


==Laisvalaikis ir pramogos==
== Laisvalaikis ir pramogos ==


Parke įrengtas 2,5 km gamtinis - ekologinis takas. [[Žagarė]]s žirgynas nuomoja žirgus (Hanoverių veislės) jodinėjimui. Galima žvejoti [[Švėtė]]s upėje ir [[Žvelgaitis|Žvelgaičio]] ežere, prie jų įrengtos stovyklavietės. Galima keliauti [[Žagarės ozas|Žagarės ozo]] gamtiniu taku.
Parke įrengtas 2,5 km gamtinis - ekologinis takas. [[Žagarė]]s žirgynas nuomoja žirgus (Hanoverių veislės) jodinėjimui. Galima žvejoti [[Švėtė]]s upėje ir [[Žvelgaitis|Žvelgaičio]] ežere, prie jų įrengtos stovyklavietės. Galima keliauti [[Žagarės ozas|Žagarės ozo]] gamtiniu taku.
Eilutė 21: Eilutė 21:
Švenčiamos [[Joninės]], „Miesto diena“.
Švenčiamos [[Joninės]], „Miesto diena“.


==Nuorodos==
== Nuorodos ==
* [http://www.info.lt/index.php?page=parkai&view=parkas&parkas=zagares Info.lt]
* [http://www.info.lt/index.php?page=parkai&view=parkas&parkas=zagares Info.lt]
* [http://survigloters.supermedia.pl/Litwaparki/parkai/8_0.htm Supermedia.pl]
* [http://survigloters.supermedia.pl/Litwaparki/parkai/8_0.htm Supermedia.pl]

05:23, 12 rugpjūčio 2009 versija

Žagarės regioninis parkas yra šiaurės vakarų Lietuvoje, pasienyje su Latvija. Direkcija Žagarėje. Parko plotas 4930 ha (miškai sudaro 59 proc.). Parkas įsteigtas siekiant išsaugoti Švėtės paslėnių ir Žagarės miško kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą ir kultūros paveldo vertybes.

Gamtos vertybės

Žagarės ozas – vaizdinga, ilga, kuprota kalva. Nuo jos matyti Švėtės slėnis, Žagarės giria ir Žiemgalės lygumos toliai. Gaudikių apylinkėse plyti Linkuvos gūbrio plačios kalvos su giliomis įlomėmis. Žagarėje, Švėtės upės šlaituose atsiveria dolomitinės atodangos. Žagarės miške vyrauja ąžuolyniniai eglynai su liepų, guobų ir kitų lapuočių medžių priemaiša. Čia išsaugota viena vertingiausių tauriųjų elnių bandų, gausu saugomų augalų rūšių.

Miškai yra mišrūs, su vertingais ąžuolynais ir uosynais. Įspūdingi kraštovaizdžiai atsiveria nuo Žvelgaičių piliakalnio. Yra nedidelės natūralios užliejamos paupių pievos, yra paukščių stebėjimo bokštelis yra prie Žvelgaičio ežero nendrynuose. Rujos metu parke matoma daug tauriųjų elnių. Čia išsaugota senoji, dar XIX amžiuje išvesta jų populiacija.

Kultūros paveldas

Parke stūkso Žvelgaičio ir Raktuvės piliakalniai, Žagarės pilkapiai, senos įvairių tikėjimų kapinės rodo įdomią šio krašto praeitį, kovas su Livonijos ordinu. Žagarėje išlikęs XVI a. gatvių tinklas, daug XIX a. pastatų. Apaštalų Šv. Petro ir Šv. Povilo bažnyčia. Juodeikių kaime išlikęs Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto paminklas.

Žvelgaičio ir Raktuvės piliakalniai minimi jau 1298 m. Livonijos kronikose. Ant jų stovėjo žiemgalių pilys. Senojoje ir Naujojoje Žagarėje yra Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios, pastatytos iš vietinio dolomito XVI amžiuje. Yra mokyklos muziejus.

Laisvalaikis ir pramogos

Parke įrengtas 2,5 km gamtinis - ekologinis takas. Žagarės žirgynas nuomoja žirgus (Hanoverių veislės) jodinėjimui. Galima žvejoti Švėtės upėje ir Žvelgaičio ežere, prie jų įrengtos stovyklavietės. Galima keliauti Žagarės ozo gamtiniu taku.

Švenčiamos Joninės, „Miesto diena“.

Nuorodos