Viktoras Katilius: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S wiki sintakse 3
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S robotas: smulkūs taisymai
Eilutė 15: Eilutė 15:
{{ref}}
{{ref}}


{{DEFAULTSORT:Katilius, Viktoras}}
{{DEFAULTSORT:Katilius, Viktoras}}

[[Kategorija:Lietuvos rašytojai]]
[[Kategorija:Lietuvos rašytojai]]
[[Kategorija:Šiaulių pedagogai]]
[[Kategorija:Šiaulių pedagogai]]

17:05, 11 rugpjūčio 2009 versija

Viktoras Katilius (1910 m. lapkričio 24 d. Igliaukoje, Marijampolės valsč. – 1993 m. liepos 4 d. Kaune) – Lietuvos rašytojas, vertėjas, intelektualinio tipo prozininkas.

Biografija

1928 m. pradėjęs Lietuvos universitete studijuoti mediciną, 1937 m. baigė Humanitarinių mokslų fakultetą. 19371939 m. dėstė lietuvių kalbą ir literatūrą Šiaulių gimnazijoje, vėliau – Kybartų, Marijampolės, Kėdainių, Kauno mokyklose. 1945 m. išleido pirmąjį pokario metais vadovėlį „Literatūra mokyklai“. 19461947 m. Grožinės literatūros leidyklos redaktorius.

Už Lietuvos partizanų spaudos skaitymą ir platinimą 1947 m. nuteistas 5 metams. 1950 m. paleistas iš Jakutijos lagerio, dirbo matininko padėjėju, žuvų įmonės raštininku, statybos sandėlio darbininku, 19551962 m., 19641968 m. vakarinės mokyklos mokytoju, bibliotekininku, 19641970 ir sandėlio darbininku, nuolat stebimas sovietų saugumo. Neparašęs atgailaujančio pareiškimo ar įsiteikiamo kūrinio, nebuvo įsileistas į viešą literatūrinį gyvenimą iki pat Atgimimo metų. Palaidotas Vilniuje.

Kūryba

Romanuose „Katastrofa“ (1937 m.), „Prieblanda“ (parašytas 1937 m., išleistas 1998 m.), apysakoje „Naktis alyvų krūme“ (1939 m., 2 leid. 1991 m.) vaizduojamas prieškario miestiečių gyvenimas, nagrinėjamos meilės, šeimos problemos. Periodikoje paskelbė dalį romano „Akvariumas patrankos koserėje“ (parašytas 1963 m., išleistas 1998 m., nebaigtas), kuriame pasakojama apie pirmąsias TSRS-Vokietijos karo dienas Kybartuose, ryškus racionalus istorijos vertinimas, humanistinė pozicija. Parašė nemažai novelių, kritikos straipsnių. Po autoriaus mirties išleistas apysakų ir apsakymų rinkinys „Dykumos karalius“ (1996 m.), romanas „Langai į prekyvietę“ (1998 m.), atsiminimų knyga „Židiniai ir žmonės“ (1997 m.).

Parašė literatūrologinę studiją „Vinco Pietario akiračiai“ (1992 m.) Iš rusų kalbos išvertė Maksimo Gorkio, Ivano Turgenevo kūrinių, iš vokiečiųLiono Foichtvangerio, Liudviko Rėzos vokiškų eilėraščių.[1]

Šaltiniai

  1. Elena Bukelienė. Viktoras Katilius. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006 572 psl.