Ungura: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Homobot (aptarimas | indėlis)
S Taisomos vidinės nuorodos
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S robotas: smulkūs taisymai
Eilutė 4: Eilutė 4:
'''Ungura''', dab. '''Vengoževas''' ({{pl|Węgorzewo}}; {{de|Angerburg}}, {{lt|Ungura}}) – miestas šiaurės rytų [[Lenkija|Lenkijoje]], [[Varmijos Mozūrų vaivadija|Varmijos Mozūruose]], pasienyje su [[Kaliningrado sr]]itimi. [[Unguros pavietas|Unguros pavieto]] ir [[Unguros valsčius|valčiaus]] centras. Vienas svarbiausių šiaurės Lenkijos [[turizmas|turizmo]] centrų. 12 186 gyventojai (2004 m.)
'''Ungura''', dab. '''Vengoževas''' ({{pl|Węgorzewo}}; {{de|Angerburg}}, {{lt|Ungura}}) – miestas šiaurės rytų [[Lenkija|Lenkijoje]], [[Varmijos Mozūrų vaivadija|Varmijos Mozūruose]], pasienyje su [[Kaliningrado sr]]itimi. [[Unguros pavietas|Unguros pavieto]] ir [[Unguros valsčius|valčiaus]] centras. Vienas svarbiausių šiaurės Lenkijos [[turizmas|turizmo]] centrų. 12 186 gyventojai (2004 m.)


==Istorija==
== Istorija ==
Minimas nuo [[1335]] m., kai [[kryžiuočiai]] ant [[Angrapė]]s upės kranto pasistatė medinę pilį ir pavadino ją Angerburgu. [[1365]] m. [[lietuviai]] pilį sugriovė, bet [[vokiečiai]] netrukus toje pačioje vietoje pasistatė mūrinę pilį. [[XV a.]] aplink pilį pradėjo kurti miestelis, vadintas ''Gerothwohl''. [[1479]] m. [[Varmija|Varmijos]] [[vyskupas]] Lukašas Vacenrodė leido [[priešpilis|priešpilyje]] pastatyti [[koplyčia|koplyčią]]. Nuo [[1510]] m. miestelis dokumentuose vadinamas Naujuoju Kaimu, [[1514]] m. jam suteikta privilegija. [[1571]] m. balandžio 14 d. [[kunigaikštis]] [[Albrechtas Frydrichas Hohencolernas]] suteikė miesto teises. [[1656]] m. miestą nusiaubė [[totoriai]], žuvo daug [[lietuvininkai|lietuvininkų]], kurių vieton netrukus atsikėlė [[lenkai]] [[mozūrai]]. Atsikėlėliai miestą pradėjo vadinti Vengoborku. Po [[1709]]-[[1710]] m. [[maras|maro]] ir bado, kai mirė du trečdaliai miesto gyventojų, prasidėjusi [[Didžioji Prūsijos kolonizacija]] pakeitė etninę sudėtį, miestelio gyventojų daugumą sudarė atsikėlėliai iš [[Zalcburgas|Zalcburgo]]. [[1730]] m. miestelio gatves pradėta apšviesti [[liktarna|liktarnomis]]. [[1734]] m. Anderburgo pilyje gyveno atsistatydinęs [[Lenkijos karalius]] Stanislovas Leščinskis. [[1740]] m. inžinierius Vladislavas Suchodolecas pastatė vandentiekį, vanduo pasiekė miestelėnų namus ir pilį. [[1829]] m. įsteigta pirmoji Mozūrijoje mokytojų seminarija. XX a. pradžioje miestelio gyvenimą pagyvino prasidėjęs turizmo bumas ir nutiestas [[geležinkelis]], nuo Unguros išsišakojęs penkiomis kryptimis. Iki [[1945]] m. priklausė [[Rytų Prūsija]]i, buvo [[Unguros apskr]]ities centras.
Minimas nuo [[1335]] m., kai [[kryžiuočiai]] ant [[Angrapė]]s upės kranto pasistatė medinę pilį ir pavadino ją Angerburgu. [[1365]] m. [[lietuviai]] pilį sugriovė, bet [[vokiečiai]] netrukus toje pačioje vietoje pasistatė mūrinę pilį. [[XV a.]] aplink pilį pradėjo kurti miestelis, vadintas ''Gerothwohl''. [[1479]] m. [[Varmija|Varmijos]] [[vyskupas]] Lukašas Vacenrodė leido [[priešpilis|priešpilyje]] pastatyti [[koplyčia|koplyčią]]. Nuo [[1510]] m. miestelis dokumentuose vadinamas Naujuoju Kaimu, [[1514]] m. jam suteikta privilegija. [[1571]] m. balandžio 14 d. [[kunigaikštis]] [[Albrechtas Frydrichas Hohencolernas]] suteikė miesto teises. [[1656]] m. miestą nusiaubė [[totoriai]], žuvo daug [[lietuvininkai|lietuvininkų]], kurių vieton netrukus atsikėlė [[lenkai]] [[mozūrai]]. Atsikėlėliai miestą pradėjo vadinti Vengoborku. Po [[1709]]-[[1710]] m. [[maras|maro]] ir bado, kai mirė du trečdaliai miesto gyventojų, prasidėjusi [[Didžioji Prūsijos kolonizacija]] pakeitė etninę sudėtį, miestelio gyventojų daugumą sudarė atsikėlėliai iš [[Zalcburgas|Zalcburgo]]. [[1730]] m. miestelio gatves pradėta apšviesti [[liktarna|liktarnomis]]. [[1734]] m. Anderburgo pilyje gyveno atsistatydinęs [[Lenkijos karalius]] Stanislovas Leščinskis. [[1740]] m. inžinierius Vladislavas Suchodolecas pastatė vandentiekį, vanduo pasiekė miestelėnų namus ir pilį. [[1829]] m. įsteigta pirmoji Mozūrijoje mokytojų seminarija. XX a. pradžioje miestelio gyvenimą pagyvino prasidėjęs turizmo bumas ir nutiestas [[geležinkelis]], nuo Unguros išsišakojęs penkiomis kryptimis. Iki [[1945]] m. priklausė [[Rytų Prūsija]]i, buvo [[Unguros apskr]]ities centras.


[[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] metais ties Ungura vyko nuožmios kovos tarp Vokietijos ir [[Rusijos imperijos kariuomenė]]s, tačiau miestas beveik nenukentėjo. Tarpukariu Unguros apylinkės vėl tapo vandens turizmo centru. 1945 m. Raudonoji armija miestą subombardavo, buvo sugriauta apie 80% pastatų. Po karo atiteko Lenkijai ir oficialiai pavadintas Vengorževu.
[[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] metais ties Ungura vyko nuožmios kovos tarp Vokietijos ir [[Rusijos imperijos kariuomenė]]s, tačiau miestas beveik nenukentėjo. Tarpukariu Unguros apylinkės vėl tapo vandens turizmo centru. 1945 m. Raudonoji armija miestą subombardavo, buvo sugriauta apie 80% pastatų. Po karo atiteko Lenkijai ir oficialiai pavadintas Vengorževu.


===Pavadinimo kilmė===
=== Pavadinimo kilmė ===
Miestas pavadintas pagal per jį tekančią upę Angrapę, kuri [[prūsų kalba]] buvo vadinama ir Ungurupe.
Miestas pavadintas pagal per jį tekančią upę Angrapę, kuri [[prūsų kalba]] buvo vadinama ir Ungurupe.


Eilutė 35: Eilutė 35:
</gallery>
</gallery>


==Nuorodos==
== Nuorodos ==


* [http://www.kreis-angerburg.de/ Kraštiečių tinklalapis]
* [http://www.kreis-angerburg.de/ Kraštiečių tinklalapis]

10:03, 11 rugpjūčio 2009 versija

Miesto herbas
Angerburgo pilis
Miesto centras

Ungura, dab. Vengoževas (lenk. Węgorzewo; vok. Angerburg, liet. Ungura) – miestas šiaurės rytų Lenkijoje, Varmijos Mozūruose, pasienyje su Kaliningrado sritimi. Unguros pavieto ir valčiaus centras. Vienas svarbiausių šiaurės Lenkijos turizmo centrų. 12 186 gyventojai (2004 m.)

Istorija

Minimas nuo 1335 m., kai kryžiuočiai ant Angrapės upės kranto pasistatė medinę pilį ir pavadino ją Angerburgu. 1365 m. lietuviai pilį sugriovė, bet vokiečiai netrukus toje pačioje vietoje pasistatė mūrinę pilį. XV a. aplink pilį pradėjo kurti miestelis, vadintas Gerothwohl. 1479 m. Varmijos vyskupas Lukašas Vacenrodė leido priešpilyje pastatyti koplyčią. Nuo 1510 m. miestelis dokumentuose vadinamas Naujuoju Kaimu, 1514 m. jam suteikta privilegija. 1571 m. balandžio 14 d. kunigaikštis Albrechtas Frydrichas Hohencolernas suteikė miesto teises. 1656 m. miestą nusiaubė totoriai, žuvo daug lietuvininkų, kurių vieton netrukus atsikėlė lenkai mozūrai. Atsikėlėliai miestą pradėjo vadinti Vengoborku. Po 1709-1710 m. maro ir bado, kai mirė du trečdaliai miesto gyventojų, prasidėjusi Didžioji Prūsijos kolonizacija pakeitė etninę sudėtį, miestelio gyventojų daugumą sudarė atsikėlėliai iš Zalcburgo. 1730 m. miestelio gatves pradėta apšviesti liktarnomis. 1734 m. Anderburgo pilyje gyveno atsistatydinęs Lenkijos karalius Stanislovas Leščinskis. 1740 m. inžinierius Vladislavas Suchodolecas pastatė vandentiekį, vanduo pasiekė miestelėnų namus ir pilį. 1829 m. įsteigta pirmoji Mozūrijoje mokytojų seminarija. XX a. pradžioje miestelio gyvenimą pagyvino prasidėjęs turizmo bumas ir nutiestas geležinkelis, nuo Unguros išsišakojęs penkiomis kryptimis. Iki 1945 m. priklausė Rytų Prūsijai, buvo Unguros apskrities centras.

Pirmojo pasaulinio karo metais ties Ungura vyko nuožmios kovos tarp Vokietijos ir Rusijos imperijos kariuomenės, tačiau miestas beveik nenukentėjo. Tarpukariu Unguros apylinkės vėl tapo vandens turizmo centru. 1945 m. Raudonoji armija miestą subombardavo, buvo sugriauta apie 80% pastatų. Po karo atiteko Lenkijai ir oficialiai pavadintas Vengorževu.

Pavadinimo kilmė

Miestas pavadintas pagal per jį tekančią upę Angrapę, kuri prūsų kalba buvo vadinama ir Ungurupe.

Miestų partnerystė

Miestai, su kuriais Ungura yra užmezgusi partnerystės ryšius:

Nuotraukų galerija

54°13′ š. pl. 21°45′ r. ilg. / 54.217°š. pl. 21.750°r. ilg. / 54.217; 21.750

Nuorodos