Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilika: Skirtumas tarp puslapio versijų
S wiki sintakse 2 |
S robotas: smulkūs taisymai |
||
| Eilutė 3: | Eilutė 3: | ||
'''Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia''' stovi [[Trakai|Trakuose]], netoli [[Luka|Lukos]] ežero. Turi [[Gotika|gotikos]] ir [[Barokas|baroko]] architektūros bruožų. Pamaldos laikomos lietuvių ir lenkų kalbomis. |
'''Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia''' stovi [[Trakai|Trakuose]], netoli [[Luka|Lukos]] ežero. Turi [[Gotika|gotikos]] ir [[Barokas|baroko]] architektūros bruožų. Pamaldos laikomos lietuvių ir lenkų kalbomis. |
||
==Istorija== |
== Istorija == |
||
Lietuvos didysis kunigaikštis [[Vytautas]] trims Trakų kunigams išlaikyti [[1409]] m. paskyrė Bezdežo valsčių (Pinsko apylinkėse), o mokyklos prižiūrėtojui paskyrė atlyginimą. [[Žygimantas Senasis]] [[1524]] m. prie Trakų parapinės bažnyčios įsteigė prepozitūrą (valdymas [[Katedra|katedros]] klebono teisėmis). Jai išlaikyti paskirta [[Eišiškės|Eišiškių]] parapija. XVI a. bažnyčia buvo [[Gotika|gotikinė]], [[wikt:Halė|halinė]], bebokštė. Per karą [[1655]] m. apgriauta. Po [[1670]] m. suremontuota. |
Lietuvos didysis kunigaikštis [[Vytautas]] trims Trakų kunigams išlaikyti [[1409]] m. paskyrė Bezdežo valsčių (Pinsko apylinkėse), o mokyklos prižiūrėtojui paskyrė atlyginimą. [[Žygimantas Senasis]] [[1524]] m. prie Trakų parapinės bažnyčios įsteigė prepozitūrą (valdymas [[Katedra|katedros]] klebono teisėmis). Jai išlaikyti paskirta [[Eišiškės|Eišiškių]] parapija. XVI a. bažnyčia buvo [[Gotika|gotikinė]], [[wikt:Halė|halinė]], bebokštė. Per karą [[1655]] m. apgriauta. Po [[1670]] m. suremontuota. |
||
| Eilutė 9: | Eilutė 9: | ||
[[1700]] m. iš pietų pristatyta Remerių šeimos [[koplyčia]]. XVIII a. pradžioje per [[Šiaurės karas|Šiaurės karą]] bažnyčia gerokai apgriauta. Iki [[1718]] m. atstatyta ir rekonstruota: pristatyti bokštai, paaukštinta centrinė nava, bažnyčia įgavo [[Barokas|baroko]] bruožų. [[1794]] m. bažnyčia sudegė, [[1796]] m. ir vėliau restauruota, [[1822]], [[1840]], [[1858]] ir [[1867]] m. remontuota. [[1900]] m. žaibas uždegė bažnyčią. [[1902]] m. aptvertas šventorius. |
[[1700]] m. iš pietų pristatyta Remerių šeimos [[koplyčia]]. XVIII a. pradžioje per [[Šiaurės karas|Šiaurės karą]] bažnyčia gerokai apgriauta. Iki [[1718]] m. atstatyta ir rekonstruota: pristatyti bokštai, paaukštinta centrinė nava, bažnyčia įgavo [[Barokas|baroko]] bruožų. [[1794]] m. bažnyčia sudegė, [[1796]] m. ir vėliau restauruota, [[1822]], [[1840]], [[1858]] ir [[1867]] m. remontuota. [[1900]] m. žaibas uždegė bažnyčią. [[1902]] m. aptvertas šventorius. |
||
==Architektūra== |
== Architektūra == |
||
Bažnyčia turi [[Gotika|gotikos]] ir [[Barokas|baroko]] architektūros bruožų, netaisyklingo stačiakampio plano, dvibokštė, trinavė, su trisiene [[Apsidė|apside]]. Šoninių [[Nava|navų]] galuose – [[zakristija]] ir [[koplyčia]]. Centrinę navą dengia cilindriniai, šonines navas – kryžminiai skliautai. [[Šventorius|Šventoriaus]] tvora akmenų mūro. |
Bažnyčia turi [[Gotika|gotikos]] ir [[Barokas|baroko]] architektūros bruožų, netaisyklingo stačiakampio plano, dvibokštė, trinavė, su trisiene [[Apsidė|apside]]. Šoninių [[Nava|navų]] galuose – [[zakristija]] ir [[koplyčia]]. Centrinę navą dengia cilindriniai, šonines navas – kryžminiai skliautai. [[Šventorius|Šventoriaus]] tvora akmenų mūro. |
||
==Marijos paveikslas== |
== Marijos paveikslas == |
||
Trakų bažnyčia garsi Dievo Motinos su kūdikėliu Jėzumi paveikslu. Manoma, kad jį gavo iš Bizantijos Vytautas. Jėzuitai iš [[Vilnius|Vilniaus]] į Trakus organizuodavo iškilmingas maldininkų [[procesija]]s. |
Trakų bažnyčia garsi Dievo Motinos su kūdikėliu Jėzumi paveikslu. Manoma, kad jį gavo iš Bizantijos Vytautas. Jėzuitai iš [[Vilnius|Vilniaus]] į Trakus organizuodavo iškilmingas maldininkų [[procesija]]s. |
||
08:04, 11 rugpjūčio 2009 versija
 | |
|---|---|
| |
| Vyskupija | Vilniaus |
| Dekanatas | Trakų |
| Savivaldybė | Trakų rajonas |
| Gyvenvietė | Trakai |
| Adresas | Sodų g. 8 |
| Statybinė medžiaga | tinkuotas mūras |
| Pastatyta (įrengta) | 1409 m. |
Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia stovi Trakuose, netoli Lukos ežero. Turi gotikos ir baroko architektūros bruožų. Pamaldos laikomos lietuvių ir lenkų kalbomis.
Istorija
Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas trims Trakų kunigams išlaikyti 1409 m. paskyrė Bezdežo valsčių (Pinsko apylinkėse), o mokyklos prižiūrėtojui paskyrė atlyginimą. Žygimantas Senasis 1524 m. prie Trakų parapinės bažnyčios įsteigė prepozitūrą (valdymas katedros klebono teisėmis). Jai išlaikyti paskirta Eišiškių parapija. XVI a. bažnyčia buvo gotikinė, halinė, bebokštė. Per karą 1655 m. apgriauta. Po 1670 m. suremontuota.
1700 m. iš pietų pristatyta Remerių šeimos koplyčia. XVIII a. pradžioje per Šiaurės karą bažnyčia gerokai apgriauta. Iki 1718 m. atstatyta ir rekonstruota: pristatyti bokštai, paaukštinta centrinė nava, bažnyčia įgavo baroko bruožų. 1794 m. bažnyčia sudegė, 1796 m. ir vėliau restauruota, 1822, 1840, 1858 ir 1867 m. remontuota. 1900 m. žaibas uždegė bažnyčią. 1902 m. aptvertas šventorius.
Architektūra
Bažnyčia turi gotikos ir baroko architektūros bruožų, netaisyklingo stačiakampio plano, dvibokštė, trinavė, su trisiene apside. Šoninių navų galuose – zakristija ir koplyčia. Centrinę navą dengia cilindriniai, šonines navas – kryžminiai skliautai. Šventoriaus tvora akmenų mūro.
Marijos paveikslas
Trakų bažnyčia garsi Dievo Motinos su kūdikėliu Jėzumi paveikslu. Manoma, kad jį gavo iš Bizantijos Vytautas. Jėzuitai iš Vilniaus į Trakus organizuodavo iškilmingas maldininkų procesijas.
1604 m. tokiai procesijai vadovavo Vilniaus vyskupas Benediktas Vaina. Procesijoms į Trakus poetas Motiejus Kazimieras Sarbievijus paskyrė 4 odes, kurios lotynų kalba 1624 m. išspausdintos Antverpene. Kunigas Simonas Mankevičius 1645 m. išleistoje knygutėje aprašė 23 stebuklingas malones, patirtas iš Trakų Dievo Motinos paveikslo. 1622 m. paveikslas perkeltas į Vilniaus katedros Šv. Kazimiero koplyčią, 1667 m. grąžintas Trakams.
1718 m. paveikslas iškilmingai karūnuotas.
