Tabgačai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S wiki sintakse 3
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S robotas: smulkūs taisymai
Eilutė 26: Eilutė 26:
'''Tabgačai''' (senovės tiurkų kalba: ''Tabgach'', [[kinų kalba|kin.]]: 拓拔 ''Tuòbá''), '''tuoba''', ''toba'' - senovės tauta, kilusi iš [[Mandžiūrija|Mandžiūrijos]], [[šianbai|šianbų]] tautos klanas, kuris III-VI a. kontroliavo [[Mongolų plynaukštė|Mongolų plynaukštę]]. Dalyvaudamas IV a. tautų kraustymuose, jis vienu metu kontroliavo ir didelę dalį šiaurės Kinijos, ten įkūręs [[Dai (16 karalysčių)|Dai]] ir [[Šiaurės Vei]] valstybes.
'''Tabgačai''' (senovės tiurkų kalba: ''Tabgach'', [[kinų kalba|kin.]]: 拓拔 ''Tuòbá''), '''tuoba''', ''toba'' - senovės tauta, kilusi iš [[Mandžiūrija|Mandžiūrijos]], [[šianbai|šianbų]] tautos klanas, kuris III-VI a. kontroliavo [[Mongolų plynaukštė|Mongolų plynaukštę]]. Dalyvaudamas IV a. tautų kraustymuose, jis vienu metu kontroliavo ir didelę dalį šiaurės Kinijos, ten įkūręs [[Dai (16 karalysčių)|Dai]] ir [[Šiaurės Vei]] valstybes.
== Etimologija ==
== Etimologija ==
Kiniškuose šaltiniuose tauta žinoma pavadinimu 拓拔 ''Tuòbá'', tačiau rekonstruoti senovės tiurkų kalbos raštai naudoja pavadinimą ''tabgach'' (taip tauta vadinama ir daugelyje tiurkų kalbų). Šis etnonimas kidinamas iš tiurkiškų žodžių ''toprak'' (kilęs iš žemės) arba ''topkapi'' (apvalus).
Kiniškuose šaltiniuose tauta žinoma pavadinimu 拓拔 ''Tuòbá'', tačiau rekonstruoti senovės tiurkų kalbos raštai naudoja pavadinimą ''tabgach'' (taip tauta vadinama ir daugelyje tiurkų kalbų). Šis etnonimas kidinamas iš tiurkiškų žodžių ''toprak'' (kilęs iš žemės) arba ''topkapi'' (apvalus).
== Istorija ==
== Istorija ==
===Kilmė ir hegemonija===
=== Kilmė ir hegemonija ===
Tabgačai, kaip ir visi [[šianbai]] kilo iš [[Chinganas|Chingano]] kalnagūbrio, kuris skiria Mongolijos plynaukštę nuo Mandžiūrijos. Didelėje šianbų imperijoje prasidėjus dezintegracijai, ilgainiui Mongolijos plynaukštę kontroliuojantys sianbai pradėti vadinti tabgačais.
Tabgačai, kaip ir visi [[šianbai]] kilo iš [[Chinganas|Chingano]] kalnagūbrio, kuris skiria Mongolijos plynaukštę nuo Mandžiūrijos. Didelėje šianbų imperijoje prasidėjus dezintegracijai, ilgainiui Mongolijos plynaukštę kontroliuojantys sianbai pradėti vadinti tabgačais.


III a. jų stepių valstybę pradėjo valdyti viena dinastija, kurios įkūrėjas buvo Tuoba Livei (219-277). Tuoba Luguan (294-307) laikais tagbačų imperija padalinta į tris dalis, kurių kiekvieną valdė atskiras valdovas.
III a. jų stepių valstybę pradėjo valdyti viena dinastija, kurios įkūrėjas buvo Tuoba Livei (219-277). Tuoba Luguan (294-307) laikais tagbačų imperija padalinta į tris dalis, kurių kiekvieną valdė atskiras valdovas.
===Dai valstybė===
=== Dai valstybė ===
{{main|Dai (16 karalysčių)}}
{{main|Dai (16 karalysčių)}}
IV a. pačioje pradžioje Tuoba Yilu, vakarinės imperijos dalies valdovas suvienijo Tabgačų imperiją iš naujo. 315 m. Kinijos imperatorius jam suteikė Dai kunigaikščio titulą už pagalbą kovojant su [[šiongnu]] [[Handžao]] valstybe. Valstybė egzistavo iki 376 m, kol buvo užkariauta [[Ankstyvoji Čin|Ankstyvosios Čin]] valstybės.
IV a. pačioje pradžioje Tuoba Yilu, vakarinės imperijos dalies valdovas suvienijo Tabgačų imperiją iš naujo. 315 m. Kinijos imperatorius jam suteikė Dai kunigaikščio titulą už pagalbą kovojant su [[šiongnu]] [[Handžao]] valstybe. Valstybė egzistavo iki 376 m, kol buvo užkariauta [[Ankstyvoji Čin|Ankstyvosios Čin]] valstybės.
===Šiaurės Vei===
=== Šiaurės Vei ===
{{main|Šiaurės Vei}}
{{main|Šiaurės Vei}}
386 m. žlugus Ankstyvajai Čin, paskutiniojo Dai kunigaikščio palikuonis Tuoba Gui atkūrė tabgačų valstybingumą, ir jo valstybė vėliau tapo žinoma kaip Šiaurės Vei. Ši valstybė gana greitai įsitvirtino visoje Šiaurės Kinijoje, tapdama viena didžiausių ir svarbiausių valstybių šiuo chaotišku [[Kinijos istorija|Kinijos istorijos]] laikotarpiu. Šiaurės Vei egzistavo iki 534 m.
386 m. žlugus Ankstyvajai Čin, paskutiniojo Dai kunigaikščio palikuonis Tuoba Gui atkūrė tabgačų valstybingumą, ir jo valstybė vėliau tapo žinoma kaip Šiaurės Vei. Ši valstybė gana greitai įsitvirtino visoje Šiaurės Kinijoje, tapdama viena didžiausių ir svarbiausių valstybių šiuo chaotišku [[Kinijos istorija|Kinijos istorijos]] laikotarpiu. Šiaurės Vei egzistavo iki 534 m.


===Likimas===
=== Likimas ===
Ilgainiui tabgačai buvo išstumti iš Mongolijos plynaukštės, kur įsitvirtino [[žužanai]]. Šiaurės Vei tabgačai labai greitai perėmė kinišką kultūrą, raštą, papročius ir buvo greitai asimiliuota. Galiausiai apie šią tautą nebeliko jokių žinių.
Ilgainiui tabgačai buvo išstumti iš Mongolijos plynaukštės, kur įsitvirtino [[žužanai]]. Šiaurės Vei tabgačai labai greitai perėmė kinišką kultūrą, raštą, papročius ir buvo greitai asimiliuota. Galiausiai apie šią tautą nebeliko jokių žinių.



03:50, 11 rugpjūčio 2009 versija

Didžiosios Stepės tauta:
Tabgačai (拓跋)
Kilmė šianbai
Protėvynė Chinganas
Laikotarpis II a. - VI a.
Hegemonija Mongolų plynaukštė, šiaurės Kinija
Palikuonys -
Tabgačų teritorija III a. pradžioje
Mongolijos istorija
Šiongnu (imperija), Dinglingai
Šianbai (konfederacija)
Tabgačai, Tiele
Žoužanų kaganatas
Tiurkų kaganatas
Uigūrų kaganatas
Kirgizai (Kaganatas)
Kidaniai (Liao)
Mongolų imperija
Juan dinastija
Šiaurės Juan dinastija
Čing dinastija
Mongolijos Liaudies Respublika
Mongolija

Tabgačai (senovės tiurkų kalba: Tabgach, kin.: 拓拔 Tuòbá), tuoba, toba - senovės tauta, kilusi iš Mandžiūrijos, šianbų tautos klanas, kuris III-VI a. kontroliavo Mongolų plynaukštę. Dalyvaudamas IV a. tautų kraustymuose, jis vienu metu kontroliavo ir didelę dalį šiaurės Kinijos, ten įkūręs Dai ir Šiaurės Vei valstybes.

Etimologija

Kiniškuose šaltiniuose tauta žinoma pavadinimu 拓拔 Tuòbá, tačiau rekonstruoti senovės tiurkų kalbos raštai naudoja pavadinimą tabgach (taip tauta vadinama ir daugelyje tiurkų kalbų). Šis etnonimas kidinamas iš tiurkiškų žodžių toprak (kilęs iš žemės) arba topkapi (apvalus).

Istorija

Kilmė ir hegemonija

Tabgačai, kaip ir visi šianbai kilo iš Chingano kalnagūbrio, kuris skiria Mongolijos plynaukštę nuo Mandžiūrijos. Didelėje šianbų imperijoje prasidėjus dezintegracijai, ilgainiui Mongolijos plynaukštę kontroliuojantys sianbai pradėti vadinti tabgačais.

III a. jų stepių valstybę pradėjo valdyti viena dinastija, kurios įkūrėjas buvo Tuoba Livei (219-277). Tuoba Luguan (294-307) laikais tagbačų imperija padalinta į tris dalis, kurių kiekvieną valdė atskiras valdovas.

Dai valstybė

Pagrindinis straipsnis – Dai (16 karalysčių).

IV a. pačioje pradžioje Tuoba Yilu, vakarinės imperijos dalies valdovas suvienijo Tabgačų imperiją iš naujo. 315 m. Kinijos imperatorius jam suteikė Dai kunigaikščio titulą už pagalbą kovojant su šiongnu Handžao valstybe. Valstybė egzistavo iki 376 m, kol buvo užkariauta Ankstyvosios Čin valstybės.

Šiaurės Vei

Pagrindinis straipsnis – Šiaurės Vei.

386 m. žlugus Ankstyvajai Čin, paskutiniojo Dai kunigaikščio palikuonis Tuoba Gui atkūrė tabgačų valstybingumą, ir jo valstybė vėliau tapo žinoma kaip Šiaurės Vei. Ši valstybė gana greitai įsitvirtino visoje Šiaurės Kinijoje, tapdama viena didžiausių ir svarbiausių valstybių šiuo chaotišku Kinijos istorijos laikotarpiu. Šiaurės Vei egzistavo iki 534 m.

Likimas

Ilgainiui tabgačai buvo išstumti iš Mongolijos plynaukštės, kur įsitvirtino žužanai. Šiaurės Vei tabgačai labai greitai perėmė kinišką kultūrą, raštą, papročius ir buvo greitai asimiliuota. Galiausiai apie šią tautą nebeliko jokių žinių.