Požeminis vanduo: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S wiki sintakse 3
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S robotas: smulkūs taisymai
Eilutė 1: Eilutė 1:
'''Požeminis vanduo''' – [[vanduo]], esantis nuogulų, nuosėdų, [[uoliena|uolienų]] porose ir plyšiuose, o taip pat [[mineralas|mineralų]] [[kristalinė gardelė|kristalinėse gardelėse]]. Požeminis vanduo būna skystame, kietame ir dujiniame būvyje.
'''Požeminis vanduo''' – [[vanduo]], esantis nuogulų, nuosėdų, [[uoliena|uolienų]] porose ir plyšiuose, o taip pat [[mineralas|mineralų]] [[kristalinė gardelė|kristalinėse gardelėse]]. Požeminis vanduo būna skystame, kietame ir dujiniame būvyje.


==Susidarymo procesas==
== Susidarymo procesas ==
Požeminis vanduo susidaro įvairiausiais būdais. Drėgmės pertekliaus zonose požeminis vanduo susidaro [[Žemės atmosfera|atmosferos]] [[krituliai|krituliams]] infiltravus į nuogulas ar uolienas. Aridinėse zonose požeminis vanduo dažniausiai pasipildo iš paviršinių vandens telkinių – [[jūra|jūrų]], [[upė|upių]], [[ežeras|ežerų]] [[pelkė|pelkių]]. Dalis požeminio vandens susidaro per plyšius atkeliavus iš gilesnių vandeningųjų sluoksnių. Labai maža požeminio vandens dalis susidaro vykstant [[dūlėjimas|dūlėjimo]] ir [[metamorfizmas|metamorfizmo]] procesams, kai kinta uolienų mineralinė sudėtis ir vanduo išsiskiria iš buvusių mineralų.
Požeminis vanduo susidaro įvairiausiais būdais. Drėgmės pertekliaus zonose požeminis vanduo susidaro [[Žemės atmosfera|atmosferos]] [[krituliai|krituliams]] infiltravus į nuogulas ar uolienas. Aridinėse zonose požeminis vanduo dažniausiai pasipildo iš paviršinių vandens telkinių – [[jūra|jūrų]], [[upė|upių]], [[ežeras|ežerų]] [[pelkė|pelkių]]. Dalis požeminio vandens susidaro per plyšius atkeliavus iš gilesnių vandeningųjų sluoksnių. Labai maža požeminio vandens dalis susidaro vykstant [[dūlėjimas|dūlėjimo]] ir [[metamorfizmas|metamorfizmo]] procesams, kai kinta uolienų mineralinė sudėtis ir vanduo išsiskiria iš buvusių mineralų.


==Klasifikacija==
== Klasifikacija ==
[[Vaizdas:Pozeminis vanduo.svg|350px|thumb|Požeminis vanduo pagal slūgsojimo gylį]]
[[Vaizdas:Pozeminis vanduo.svg|350px|thumb|Požeminis vanduo pagal slūgsojimo gylį]]
* Pagal vandenyje ištirpusių druskų kiekį požeminis vanduo skirstomas į gėlą ir mineralinį;
* Pagal vandenyje ištirpusių druskų kiekį požeminis vanduo skirstomas į gėlą ir mineralinį;
Eilutė 10: Eilutė 10:
* Pagal temperatūrą: šilti ir karšti (terminiai vandenys).
* Pagal temperatūrą: šilti ir karšti (terminiai vandenys).


===Dirvožemio vanduo===
=== Dirvožemio vanduo ===
Dirvožemio vandenys yra arčiausiai žemės paviršiaus ir ištisinio sluoksnio nesudaro, susikaupia dirvožemyje, užpildo jo ertmes ir poras. Šių vandenų lygis ir kiekis būna nevienodas – tai priklauso nuo kritulių ir garavimo intensyvumo. [[Pavasaris|Pavasarį]] ir po [[lietus|lietaus]] dirvožemio vandenų pagausėja, sausuoju metų laiku jie išdžiūsta, o žiemą sušąla. Dirvožemio vandenys labai svarbūs augalams – tai pagrindinis jų drėgmės ir maisto šaltinis.
Dirvožemio vandenys yra arčiausiai žemės paviršiaus ir ištisinio sluoksnio nesudaro, susikaupia dirvožemyje, užpildo jo ertmes ir poras. Šių vandenų lygis ir kiekis būna nevienodas – tai priklauso nuo kritulių ir garavimo intensyvumo. [[Pavasaris|Pavasarį]] ir po [[lietus|lietaus]] dirvožemio vandenų pagausėja, sausuoju metų laiku jie išdžiūsta, o žiemą sušąla. Dirvožemio vandenys labai svarbūs augalams – tai pagrindinis jų drėgmės ir maisto šaltinis.


==Panaudojimas==
== Panaudojimas ==
Požeminis vanduo naudojamas buityje, [[pramonė]]je, [[žemės ūkis|žemės ūkyje]], išskyrus dirvožemio vandenį. [[Lietuva|Lietuvoje]] vandens tiekimui naudojamas beveik vien požeminis vanduo, kuris išgaunamas [[vandenvietė]]se, naudojant [[gręžinys|gręžinius]].
Požeminis vanduo naudojamas buityje, [[pramonė]]je, [[žemės ūkis|žemės ūkyje]], išskyrus dirvožemio vandenį. [[Lietuva|Lietuvoje]] vandens tiekimui naudojamas beveik vien požeminis vanduo, kuris išgaunamas [[vandenvietė]]se, naudojant [[gręžinys|gręžinius]].


{{geol-stub}}
{{geol-stub}}

[[Kategorija:Vanduo]]
[[Kategorija:Vanduo]]
[[Kategorija:Hidrologija]]
[[Kategorija:Hidrologija]]

19:50, 7 rugpjūčio 2009 versija

Požeminis vanduovanduo, esantis nuogulų, nuosėdų, uolienų porose ir plyšiuose, o taip pat mineralų kristalinėse gardelėse. Požeminis vanduo būna skystame, kietame ir dujiniame būvyje.

Susidarymo procesas

Požeminis vanduo susidaro įvairiausiais būdais. Drėgmės pertekliaus zonose požeminis vanduo susidaro atmosferos krituliams infiltravus į nuogulas ar uolienas. Aridinėse zonose požeminis vanduo dažniausiai pasipildo iš paviršinių vandens telkinių – jūrų, upių, ežerų pelkių. Dalis požeminio vandens susidaro per plyšius atkeliavus iš gilesnių vandeningųjų sluoksnių. Labai maža požeminio vandens dalis susidaro vykstant dūlėjimo ir metamorfizmo procesams, kai kinta uolienų mineralinė sudėtis ir vanduo išsiskiria iš buvusių mineralų.

Klasifikacija

Požeminis vanduo pagal slūgsojimo gylį
  • Pagal vandenyje ištirpusių druskų kiekį požeminis vanduo skirstomas į gėlą ir mineralinį;
  • Pagal slūgsojimo gylį: dirvožemio (podirvio), gruntinis ir tarpsluoksnis;
  • Pagal temperatūrą: šilti ir karšti (terminiai vandenys).

Dirvožemio vanduo

Dirvožemio vandenys yra arčiausiai žemės paviršiaus ir ištisinio sluoksnio nesudaro, susikaupia dirvožemyje, užpildo jo ertmes ir poras. Šių vandenų lygis ir kiekis būna nevienodas – tai priklauso nuo kritulių ir garavimo intensyvumo. Pavasarį ir po lietaus dirvožemio vandenų pagausėja, sausuoju metų laiku jie išdžiūsta, o žiemą sušąla. Dirvožemio vandenys labai svarbūs augalams – tai pagrindinis jų drėgmės ir maisto šaltinis.

Panaudojimas

Požeminis vanduo naudojamas buityje, pramonėje, žemės ūkyje, išskyrus dirvožemio vandenį. Lietuvoje vandens tiekimui naudojamas beveik vien požeminis vanduo, kuris išgaunamas vandenvietėse, naudojant gręžinius.