Beriozka: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S robotas: smulkūs taisymai
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 7: Eilutė 7:
''Beriozkos'' pradininku buvo [[Torgsinas|„Torgsino“]] parduotuvių tinklas. ''Beriozkos'' parduotuvės atsirado apie [[1965]] m., jos priklausė Visasąjunginiam susivienijimui ''Vnešposyltorg'' (rus. ''Внешпосылторг'' – Išorės siuntimo prekyba). Tokios parduotuvės egzistavo tik [[Maskva|Maskvoje]], [[Leningradas|Leningrade]], sąjunginių respublikų sostinėse ir stambiuose sričių centruose.
''Beriozkos'' pradininku buvo [[Torgsinas|„Torgsino“]] parduotuvių tinklas. ''Beriozkos'' parduotuvės atsirado apie [[1965]] m., jos priklausė Visasąjunginiam susivienijimui ''Vnešposyltorg'' (rus. ''Внешпосылторг'' – Išorės siuntimo prekyba). Tokios parduotuvės egzistavo tik [[Maskva|Maskvoje]], [[Leningradas|Leningrade]], sąjunginių respublikų sostinėse ir stambiuose sričių centruose.


Užsieniečiai pirkti už užsienio valiutą galėjo specialiuose parduotuvių tinkluose. Tarybiniai piliečiai neturėjo teisės juose pirkti, nes jų užsienyje uždirbta ar kitais legaliais keliais keliais gauta [[valiuta]] (pvz., palikimas) turėjo būti apkeista į negrynuosius pinigus (sąskaita Vnešekonombanke), o po to, mokėdami Vnešekonombanko ar Vnešposyltorgo čekiais, jie galėjo pirkti specialiose čekinėse ''Beriozkose''. Nuo [[1980]] m., prasidėjus pervarkai, TSRS piliečiai gavo leidimą legaliai turėti užsienio valiutą ir pirkti už ją ''Beriozkose''.
Užsieniečiai pirkti už užsienio valiutą galėjo specialiuose parduotuvių tinkluose. Tarybiniai piliečiai neturėjo teisės juose pirkti, nes jų užsienyje uždirbta ar kitais legaliais keliais keliais gauta [[valiuta]] (pvz., palikimas) turėjo būti apkeista į negrynuosius pinigus (sąskaita Vnešekonombanke), o po to, mokėdami Vnešekonombanko ar Vnešposyltorgo čekiais, jie galėjo pirkti specialiose čekinėse ''Beriozkose''. Nuo [[1980]] m., prasidėjus pertvarkai, TSRS piliečiai gavo leidimą legaliai turėti užsienio valiutą ir pirkti už ją ''Beriozkose''.


Be ''Beriozkų'' nuo maždaug [[1965]] m. iki [[1992]] m. uostuose buvo įkurtos čekinės parduotuvės ''Albatros'' Torgmortranso (rus. ''Торгмортранс'') prekybos sistemoje. Jos aptarnavo jūreivius, plaukiojančius į užsienį. Valiutos likučius jie turėjo pakeisti į Vnešekonombanko „A“ serijos karpomuosius čekius, už kuriuos galėjo pirkti prekes ''Albatroso'' parduotuvėse.
Be ''Beriozkų'' nuo maždaug [[1965]] m. iki [[1992]] m. uostuose buvo įkurtos čekinės parduotuvės ''Albatros'' Torgmortranso (rus. ''Торгмортранс'') prekybos sistemoje. Jos aptarnavo jūreivius, plaukiojančius į užsienį. Valiutos likučius jie turėjo pakeisti į Vnešekonombanko „A“ serijos karpomuosius čekius, už kuriuos galėjo pirkti prekes ''Albatroso'' parduotuvėse.

10:56, 7 rugpjūčio 2009 versija

Beriozkos čekis 3 rubliams

Beriozka (rus. Берёзка – berželis) – TSRS veikusios parduotuvės, kuriose buvo prekiaujama už užsienio pinigus ar Vnešekonombanko čekius.

Beriozkose buvo galima nusipirkti įvairių prekių, dažniausiai importinių, kurių paprastai nebuvo galima nusipirkti įprastose parduotuvėse, prekiavusiose už rublius. Tokios parduotuvės Beriozkomis vadinosi tik Rusijoje, kitose TSRS respublikose vadintos kitaip: Lietuvoje – valiutinė parduotuvė, UkrainojeKaštan (rus. Каштан – kaštonas), AzerbaidžaneČinaras ir t.t.

Beriozkos pradininku buvo „Torgsino“ parduotuvių tinklas. Beriozkos parduotuvės atsirado apie 1965 m., jos priklausė Visasąjunginiam susivienijimui Vnešposyltorg (rus. Внешпосылторг – Išorės siuntimo prekyba). Tokios parduotuvės egzistavo tik Maskvoje, Leningrade, sąjunginių respublikų sostinėse ir stambiuose sričių centruose.

Užsieniečiai pirkti už užsienio valiutą galėjo specialiuose parduotuvių tinkluose. Tarybiniai piliečiai neturėjo teisės juose pirkti, nes jų užsienyje uždirbta ar kitais legaliais keliais keliais gauta valiuta (pvz., palikimas) turėjo būti apkeista į negrynuosius pinigus (sąskaita Vnešekonombanke), o po to, mokėdami Vnešekonombanko ar Vnešposyltorgo čekiais, jie galėjo pirkti specialiose čekinėse Beriozkose. Nuo 1980 m., prasidėjus pertvarkai, TSRS piliečiai gavo leidimą legaliai turėti užsienio valiutą ir pirkti už ją Beriozkose.

Be Beriozkų nuo maždaug 1965 m. iki 1992 m. uostuose buvo įkurtos čekinės parduotuvės Albatros Torgmortranso (rus. Торгмортранс) prekybos sistemoje. Jos aptarnavo jūreivius, plaukiojančius į užsienį. Valiutos likučius jie turėjo pakeisti į Vnešekonombanko „A“ serijos karpomuosius čekius, už kuriuos galėjo pirkti prekes Albatroso parduotuvėse.

Lenkiškoje Pewex parduotuvėje

Tarpusavio pagalbos tarybos valstybėse

Kitose Tarpusavio pagalbos tarybos (rus. СЭВ) valstybėse taip pat buvo panašūs parduotuvių tinklai: TuzexČekoslovakijoje, Pewex ir BaltonaLenkijoje, CorecomBulgarijoje, IntershopRytų Vokietijoje.