Michel Rocard: Skirtumas tarp puslapio versijų
S wiki sintakse |
S robotas: smulkūs taisymai |
||
Eilutė 38: | Eilutė 38: | ||
=== Politinė karjera === |
=== Politinė karjera === |
||
[[1949]] m. Prancūzijos studentų socialdemokratų sąjungos narys, [[1954]] m. jos sekretorius ir [[Prancūzijos socialistų partija|SFIO narys]]. [[1959]] m. perėjo į ''Autonominę socialistų partiją'', [[1960]] m. į ''Jungtinę socialistų partiją'', [[1967]] m. išrinktas jos nacionaliniu sekretoriumi. [[1974]] m. su grupe perėjo į [[Prancūzijos socialistų partija|Prancūzijos socialistų partiją]] (PS), [[1975]] m. išrinktas jos nacionalinio sekretoriato nariu, [[1993]] – [[1994 |
[[1949]] m. Prancūzijos studentų socialdemokratų sąjungos narys, [[1954]] m. jos sekretorius ir [[Prancūzijos socialistų partija|SFIO narys]]. [[1959]] m. perėjo į ''Autonominę socialistų partiją'', [[1960]] m. į ''Jungtinę socialistų partiją'', [[1967]] m. išrinktas jos nacionaliniu sekretoriumi. [[1974]] m. su grupe perėjo į [[Prancūzijos socialistų partija|Prancūzijos socialistų partiją]] (PS), [[1975]] m. išrinktas jos nacionalinio sekretoriato nariu, [[1993]] – [[1994]] m. PS pirmasis sekretorius, po pralaimėtų Europarlamento rinkimų atsistatydino. |
||
{{Commons|Michel Rocard|no=T}} |
{{Commons|Michel Rocard|no=T}} |
||
03:07, 7 rugpjūčio 2009 versija
Mišelis Rokaras pranc. Michel Rocard | |
---|---|
Vaizdas:MichelRocard.jpg | |
Gimė | 1930 m. rugpjūčio 23 d. Kurbevua, Aukštutinės Senos departamente |
Tėvas | Ivas Rokaras |
Veikla | teisininkas ir politologas, 1988 -1991 m. Prancūzijos ministras pirmininkas. |
Mišelis Rokaras (Michel Rocard, g. 1930 m. rugpjūčio 23 d. Kurbevua, Aukštutinės Senos departamente) – teisininkas ir politologas, 1988 -1991 m. Prancūzijos ministras pirmininkas. Fiziko atomininko Ivo Rokaro sūnus
Biografija
1954 m. baigė Nacionalinę administravimo mokyklą, rengiančią kadrus valstybės tarnybai.
Profesinė veikla
Baigęs studijas dirbo finansų inspektoriumi, bet po reportažų iš Alžyro dienraščiams „Le Monde“ (Pasaulis) ir „France Observateur“ (Prancūzijos apžvalga), teko su valdininko darbu atsisveikinti. 1969 – 1999 m. Nacionalinės Asamblėjos (parlamento) narys. 1977 m. išrinktas Konflano meru. 1981 – 1985 m. Prancūzijos planavimo, žemės ūkio ministras, 1988 – 1991 m. Prancūzijos ministras pirmininkas. 1995 – 1997 m. Yvelino departamento atstovas Senate. Nuo 1999 m. Europarlamento narys, 1999 -2004 m. buvo jo Užsienio reikalų komiteto ir Žmogaus teisių komisijos pirmininkas.
Politinė karjera
1949 m. Prancūzijos studentų socialdemokratų sąjungos narys, 1954 m. jos sekretorius ir SFIO narys. 1959 m. perėjo į Autonominę socialistų partiją, 1960 m. į Jungtinę socialistų partiją, 1967 m. išrinktas jos nacionaliniu sekretoriumi. 1974 m. su grupe perėjo į Prancūzijos socialistų partiją (PS), 1975 m. išrinktas jos nacionalinio sekretoriato nariu, 1993 – 1994 m. PS pirmasis sekretorius, po pralaimėtų Europarlamento rinkimų atsistatydino.