Kazimieras Viktoras Banaitis

Kazimieras Viktoras Banaitis

Kazimieras Viktoras Banaitis (1896 m. kovo 5 d. Vaitiekupių k., Sintautų valsč., Šakių apskr. - 1963 m. gruodžio 25 d. Brooklyne, NY - JAV), kompozitorius, pedagogas, dirigentas.

Biografija

Gimė Lietuvos Nepriklausomybės akto signataro Saliamono Banaičio ir Marijos Pranaitytės-Banaitienės šeimoje. 1902 - 1905 mokėsi tėvo įkurtoje slaptoje lietuviškoje mokykloje, o muzikos mokė vargonininkas Vaivada. 1906 su šeima persikėlė į Kauną, kur iš pradžių mokėsi liaudies mokykloje, o 1908 įstojo į antrąją rusų gimnazijos klasę, privačiai mokėsi muzikos. 1911 - 1914 lankė privačią Ippo-Gechtmano muzikos mokyklą. Čia mokėsi fortepijono (dėst. Helena Lopuska-Wylerzinska ir kt.), teorines disciplinas dėstė Maskvos konservatorijos auklėtinis Sinicynas. 1914 pavasarį viešame koncerte jau akompanavo dainininkei A. Nezabitauskaitei-Galaunienei. Kilus Pirmajam pasauliniam karui, su gimnazija evakuavosi į Rusijos gilumą -Roslavlį (Smolensko gubernija). Čia 1914 - 1915 mokėsi berniukų gimnazijoje, 1915 buvo įstojęs į Peterburgo universiteto juridinį fakultetą, bet tais pačiais metais grįžo į Lietuvą ir trumpam apsistojo Vilniuje. 1915 rudenį grįžo į Kauną ir tėvo įkurtoje pirmojoje lietuviškoje gimnazijoje dėstė istoriją, geografiją, lotynų, vokiečių ir prancūzų kalbas, subūrė 40 dalyvių chorą ir 1916 m. sausio 13 d. viešame koncerte jam dirigavo ir akompanavo. Choras atliko ir dvi jaunojo dirigento harmonizuotas liaudies dainas „Jau saulutė teka" ir „Vidur tamsios nakties". Didelio pasisekimo susilaukė S. Šimkaus daina „Lietuviais esame mes gimę". 1919 - 1921 tarnavo Lietuvos kariuomenėje Kaune ir Vilniuje, įstojo į karo mokyklą, dirbo „Kario" redakcijoje, vadovavo kariūnų chorui, rengė koncertus. 1921 atleistas iš karo tarnybos, gyveno Prahoje, kur privačiai studijavo kompoziciją pas O. Šiną, o 1922 išvyko į Vokietiją, ten iki 1925 studijavo filosofiją ir meno istoriją Leipzigo universitete. 1928 baigė Leipzigo konservatoriją - kompoziciją studijavo pas prof. Sigfridą Karg-Elertą, o fortepijoną pas prof. O. Kellerį. Studijuodamas sukūrė nemaža kamerinių kūrinių. Grįžęs į Kauną, nuo 1928 muzikos mokykloje (nuo 1933 konservatorijoje) dėstė harmoniją, muzikos teoriją ir bendrąjį fortepijoną.

Nuo 1937 profesorius, 1937 - 1943 su pertrauka konservatorijos direktorius.

1944 pasitraukęs į Vokietiją, kiek pagyveno Dresdene ir Berlyne, paskui nuvyko į lietuvių pabėgėlių stovyklas Bavarijoje (Arnstorfe, Mūldorfe, Spackenburge), kur vadovavo chorams, vaikus mokė skambinti fortepijonu, harmonizavo liaudies dainas. 1949 atvyko į JAV -Brooklyną (globojo muzikas K. Strumskis ir kt.), 1950 - 1951 vadovavo Lietuvių operos chorui ir vyrų vokaliniam oktetui „Aidai", turėjo privačią muzikos studiją.

K. V. Banaitis žinomas kompozitorius, sukūręs daug vokalinių ir instrumentinių kūrinių. Tai choro ir solo dainos, kantata „Sveika būk, tėvų šalie", „Giesmė Kunigaikštienės Birutės garbei", opera „Jūratė ir Kastytis" - 1955 (1970 išleista ir įrašyta į plokštelę, premjera 1972 m. balandžio 29 d.). K. V. Banaitis harmonizavo apie 500 lietuvių liaudies dainų, kurių nemažai išleista atskirais sąsiuviniais: „Liaudies dainos chorui" 1934 – 1935, „Liaudies dainos mišriajam chorui" 1948 (Vokietijoje), „Liaudies dainos mišriajam chorui" 1950 (Chicagoje), „ Liaudies dainos mišriajam chorui" 1951 (Chicagoje), „100 liaudies dainų" 1951 (Chicagoje), „Aušrelė vakarinė" 1987 (Vilniuje, sudarė A. Petrauskas), „30 liaudies dainų vyrų chorui a cappella" 1991 (Kaune) ir „88 liaudies dainos" 1993 (Chicagoje). Sukūrė kūrinių smuikui, fortepijonui, violončelei ir kitiems instrumentams, parašė straipsnių ir recenzijų. Jo dainos „Lino žiedas", „Po aukštus kalnus", „Paskutinis vakarėlis", „Nei vėjas pučia", „Atsikėlus anksti rytelį" skambėjo JAV ir Kanados lietuvių dainų šventėse Chicagoje ir Toronte, jo dainas dainuoja ir Lietuvos chorai.

1996 išleista muzikologės Onos Narbutienės knyga „Kazimieras Viktoras Banaitis". Kompozitorius minimas ir Vokietijos enciklopedijoje „Riemann Musik Lexikon".

Šaltinis

Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999. Informacijos publikavimui gautas žodinis autoriaus leidimas.