Kalnų slidinėjimas

Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus. Jei galite, sutvarkykite.

Kalnų slidinėjimas (angl. alpine skiing) yra tiek poilsinis, tiek ir sportinis užsiėmimas, čiuožiant nuo snieguotų kalvų su ilgomis bei specialiomis slidėmis, pritvirtintomis prie kojų. Kalnų slidinėjimo pradžia 1889 m. Alpių kalnuose. Šis sportas yra populiarus, ypač tose šalyse, kur yra kalnų, sniego, išvystyta infrastruktūra. Kalnų slidinėjimo kurortų yra Europos, Šiaurės Amerikos kalnuose, taip pat jų yra ir Australijoje, Naujojoje Zelandijoje, Pietų Amerikos Andų bei Azijos kalnuose.

Technika

Svarbiausi kalnų slidinėjimo technikos elementai yra susiję slydimo krypties ir leidimosi greičio kontrole. Kalnų slidininkai atlieka nusileidimus darydami pasikartojančius posūkius į kairę bei į dešinę. Įprastai, pradedantieji slidininkai naudoja slidimo būdą, vadinamą "plūgu", palaikydami patogų greitį ir sustojimą, laikant vieną ar abi slides nukreiptas į vidų. Labiau patyrę slidininkai naudoja sudėtingesnius bei elegantiškesnius ir greitesnius technikos elementus. Vienu populiariausiu posūkio elementu yra lygiagretus posūkis, kai abejos slidės laikomos lygiagrečiai ir keičiant svorio padalijimą tarp jų, jos pasukamos tam tikra kryptimi. Slidės kampas šlaito atžvilgiu apsprendžia slidžių pasipriešinimą (trintį). Šiuolaikiniai patyrę slidininkai naudoja carving'o tecchniką. Jos metu slidininkas sukioja kelius, laikydamas kūną ir klubus tiesiai.

Šiaurės Amerikoje lengviausios slidinėjimo trasos yra žymimos žaliu apskritimu. Šios trasos paprastai yra gana plokščios ir nuožulnios. Mėlynas kvadratas žymi statesnes, vidutinio sudėtingumo trasas, juodi rombai žymi jau sudėtingesnias, stačias ir ilgas trasas, o dvigubi juodi rombai žymi labai sudetingas trasas, skirtas tik profesionalams. Europoje trasų žymėjimo sistema yra pagrįsta tik spalvomis: žalia, mėlyna, raudona bei juoda. Žalia spalva žymi lengvas, paprastas trasas, mėlyna - šiek tiek sudėtingesnes, statesnes trasas. Kartais mėlynoji trasa viename slidžių kalne gali būti sudėtingesnė negu raudonoji trasa kitame kalne. Raudonosios trasos paprastai būna sudėtingesnės, gana stačios ir ilgos. Jos pritaikytos daugiau patyrusiems slidininkams. Pačios stačiausios ir sudėtingiausios trasos - juodosios. Jose dažniausiai leidžiasi tik labai patyrę arba įvaldę techniką slidininkai.

Varžybos

Šiuo metu yra įvairių kalnų slidinėjimo rungčių. Pagrindinis rungčių principas yra teisingas praėjimas pro vartus bei greitas trasos įveikimas. Stipriausi pasaulio kalnų slidininkai dalyvauja kasmetinių pasaulio taurės varžybų etapuose, taip pat varžosi žiemos olimpinėse žaidynėse ir kas dvejus metus vykstačiuose pasaulio čempionatuose. Pagrindinės rungtys yra slalomas, didysis slalomas (slalomas gigantas), super slalomas gigantas (super-G) ir greitasis nusileidimas. Olimpinėse žaidynėse bei pasaulio čempionatuose varžomasi ir superkombinacijoje, kurią sudaro greitojo nusileidimo bei slalomo rungtis. Vyksta atskirai moterų ir vyrų varžybos.

Akrobatinis slidinėjimas kaip viena iš kalnų slidinėjimo atmainų, apima tokias rungtis kaip mogulas ir akrobatiniai šuoliai.

Kalnų slidinėjimas Lietuvoje

Lietuvoje yra keletas slidinėjimo trasų, jos yra palyginti trumpos ir nesudėtingos, skirtos daugiausia poilsiniam slidinėjimui. Didžiausios slidinėjimo trasos yra Laimio kalnas (Liepkalnis) Vilniuje, Lietuvos žiemos sporto centre Ignalinoje, Birštone šalia Vytauto kalno. Lietuvos kalnų slidinėjimo čempionatai dažniausiai vyksta Europos kalnų kurortuose.

Slidininkas

Nuorodos

[1] FIS internetinis puslapis

[2] Lietuvos kalnų slidinėjimo Federacija (LKSF)

[3] Portalas apie kalnų slidinėjimą lietuvoje ir užsienyje, taip pat Naujienos bei diskusijų forumas