Kušano imperija: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

14:07, 6 rugpjūčio 2009 versija


Gandharos istorija
Gandhara
Achemenidų imperija
Aleksandras Didysis
Maurjų imperija
Indo-graikų karalystė
Indo-skitų karalystė
Indo-partų karalystė
Kušanų imperija
Indo-sasanidai
Kidaritai, Heftalitai
Indo-sasanidai
Šiaurės Vakarų Indijos istorija

Kušanų imperija (baktrų kalba: ???) - valstybė, gyvavusi I – III amžiais Indijos šiaurės vakaruose ir Pakistane, tačiau jos teritorija apėmė ir dalį dabartinės Tadžikijos, Afganistano. Tai buvo viena iš didžiausių valstybių Pietų Azijos istorijoje. Valstybės politinis ir kultūrinis centras buvo Gandharos regionas. Sostinė buvo Taksila, o vėliau - Mathura.

Kušanų imperijos bendralaikės buvo Satavahanų imperija, valdžiusi Indijos pietus ir rytus, ir Vakarų satrapų valstybė (dab. Gudžaratas).

Pietų Azijos istorija Indijos istorija
Akmens amžius	70,000–3300 m. pr. m. e.
· Mehrgarhos kultūra	· 7000–3300 m. pr. m. e.
Indo slėnio civilizacija	3300–1700 m. pr. m. e.
Vėlyvoji Harapos kultūra	1700–1300 m. pr. m. e.
Vedų periodas	1500–500 m. pr. m. e.
· Geležies amžiaus karalystės	· 1200–700 m. pr. m. e.
Mahadžanapados	700–300 m. pr. m. e.
Magadha	1700 m. pr. m. e. –550 m. e.
· Maurjų imperija	· 321–184 m. pr. m. e.
Viduriniosios karalystės	230 m. pr. m. e. –1279 m. e.
· Satavahanos imperija	· 230 –199 m. e.
· Kušano imperija	· 60–240 m. e.
· Guptų imperija	· 240–550 m. e.
· Pala imperija	· 750–1174
· Čola imperija	· 848–1279
Musulmonų sultonatai	1206–1596
· Delio sultonatas	· 1206–1526
· Dekano sultonatai	· 1490–1596
Hojšala imperija	1040–1346
Kakatija imperija	1083–1323
Vidžajanagara imperija	1336–1565
Mogolų imperija	1526–1707
Marathų imperija	1674–1818
Kolonijinė Indija	1757–1947
Pietų Azijos istorija nuo 1947 m. Bangladešo istorija · Pakistano istorija · Indijos istorija
Pietų Azijos regionų istorijos Hindustanas · Šiaurės Vakarų Indija · Bengalija Asamas · Orisa · Maharaštra · Karnataka Andhra · Tamil Nadu · Kerala · Šri Lanka · Maldyvai
Himalajų priekalnių istorija Kašmyras · Himačal Pradešas · Utarkhandas Baisi radžja · Čaubisi radžja · Nepalas · Limbuvanas Sikimas · Butanas · Arunčial Pradešas
Įvairios istorijos sritys Indijos dinastijos · Ekonomikos istorija · Indologija Lingvistinė istorija · Meno istorija · Laivybos istorija Karybos istorija · Mokslo ir technologijų istorija
Infolentelė: žiūrėti • aptarti • redaguoti

Istorija

Imperiją įkūrė kušanų gentis, viena Jueži (kin. 月氏 Yuezhi) konfederacijos, kilusios iš Tarimo baseino (dab. rytinė Kinija) ir greičiausiai giminingos tocharams. Paskutiniaisiais amžiais pr. m. e. jie įgijo vis didesnę įtaką Graikų-baktrų karalystėje.

Sudarę sąjungą, vadovaujamą jabgu, jie pamažėle įsigalėjo Gandharos regione, ir savo sostinėmis padarė Kapisa ir Puškavati. Pirmaisiais mūsų eros amžiais kušanai plėtė savo valstybę. Labiausiai ji suklestėjo valdovų Kaniška ir Huviška laikais.

Kušano imperija turėjo diplomatinių ryšių su Senovės Roma, Sasanidų imperija ir Kinija ir savo klestėjimo laikais buvo tarpininkai tarp rytų ir vakarų.

Kultūra

Ankstyvuoju laikotarpiu kušanai didelę dalį kultūros perėmė iš helenistinių valstybių, ypač Baktrijos. Jų imperijoje naudotas graikų raštas, kaltos vakarietiško pavyzdžio monetos.

Valstybė buvo labai multikultūrinė. Čia naudotos kušanų, baktrų, graikų, pali, sanskrito kalbos, taip pat rašyta kharošti raštu.

Kušano imperijos valdovai ypač globojo budistus. Būtent čia buvo besiformuojančio Mahajanos budizmo centras, iš kurio jis vėliau išplito į kitus Azijos regionus.

Svarbiausieji valdovai

Herajas (1-30), pirmasis Kušano imperatorius, jo valdymo metai yra ginčytini.
Kudžula Kadfizas (30 – 80)
Vima Taktu (80 – 105)
Vima Kadfizas (105 – 127)
Kaniška I (127 – 140 ar 147)
Vasiška
Huviška (140 – 183)
Vasudeva I (191 – 225)

Didžiausios viduriniosios Indijos karalystės

Amžius:

Šiaurės vakarai

Šiaurės rytai

Vidurio Indija

Pietų Indija

III a. pr. m. e.
II a. pr. m. e.
I a. pr. m. e.
I a.

II a.
III a.
IV a.
V a.
VI a.
VII a.
VIII a.
IX a.
X a.
XI a.
XII a.

Guptų imperija

Haršavardana

Satavahanų dinastija

Čalukjų dinastija

Raštrakutų dinastija

Vakarų Čalukjai

Sangamo laikotarpis:
Pandija, Čola, Čera

Kalabhrai

Čola imperija

Šis straipsnis apie istoriją yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį.

Šablonas:Link FA

@@ Eilutė 6: / Eilutė 6: @@
 Kušanų imperijos bendralaikės buvo [[Satavahanai|Satavahanų imperija]], valdžiusi Indijos pietus ir rytus, ir [[Vakarų satrapai|Vakarų satrapų]] valstybė (dab. [[Gudžaratas]]).
 {{Pietų Azijos istorija}}
-==Istorija==
+== Istorija ==
 Imperiją įkūrė [[kušanai|kušanų]] gentis, viena [[Jueži]] ([[kinų kalba|kin.]] 月氏 ''Yuezhi'') konfederacijos, kilusios iš [[Tarimo baseinas|Tarimo baseino]] (dab. rytinė [[Kinija]]) ir greičiausiai giminingos [[tocharai|tocharams]]. Paskutiniaisiais amžiais pr. m. e. jie įgijo vis didesnę įtaką [[Graikų-baktrų karalystė]]je.
@@ Eilutė 12: / Eilutė 12: @@
 Kušano imperija turėjo diplomatinių ryšių su [[Senovės Roma]], [[Sasanidų imperija]] ir Kinija ir savo klestėjimo laikais buvo tarpininkai tarp rytų ir vakarų.
-==Kultūra==
+== Kultūra ==
 Ankstyvuoju laikotarpiu kušanai didelę dalį kultūros perėmė iš helenistinių valstybių, ypač Baktrijos. Jų imperijoje naudotas [[graikų raštas]], kaltos vakarietiško pavyzdžio monetos.
@@ Eilutė 19: / Eilutė 19: @@
 Kušano imperijos valdovai ypač globojo [[budizmas|budistus]]. Būtent čia buvo besiformuojančio [[Mahajana budizmas|Mahajanos budizmo]] centras, iš kurio jis vėliau išplito į kitus Azijos regionus.
-==Svarbiausieji valdovai==
+== Svarbiausieji valdovai ==
 *[[Herajas]] ([[1]]-[[30]]), pirmasis Kušano imperatorius, jo valdymo metai yra ginčytini.
 *[[Kudžula Kadfizas]] ([[30]] – [[80]])
@@ Eilutė 32: / Eilutė 32: @@
 {{ist-stub}}
 {{Commons|Kushan Empire|no=T}}
+{{Link FA|la}}
 [[Kategorija:Vidurinės Indijos karalystės]]
 [[Kategorija:Indijos imperijos]]
 [[Kategorija:Gandharos istorija]]
-{{Link FA|la}}
 [[ang:Cuscan Rīce]]