Italijos herbas

Dabartinis Italijos herbas

Italijos herbas (it.k. Stemma della Repubblica Italiana) - socialistinės respublikos tipo herbas, kurio centre yra pilkas penkų stipinų krumpliaratis, kurio viduryje balta penkiakampė žvaigždė su raudonu apvadu. Krumpliaratį ir ir žvaigždę supa iš kairės pusės alyvmedžio šakele, o dešinės - ąžuolo šakele. Apatinėje herbo dalyje yra raudonas kaspinas, ant kurio baltomis didžiosiomis raidėmis užrašyta: REPVBBLICA ITALIANA.
Balta žvaigždė yra pasaulietinis Italijos simbolis, vadinamas Stellone d'Italia. Krumpliaračio viršutinė dalis primena mūrų karūną (corona muralis), kurį būdinga Italijos miestų heraldikai. Ąžuolas ir alyvmedis yra tipiški Italijos gamtovaizdžio medžiai. Ažuolas simbolizuoja Italijos liaudies stiprybę ir orumą, o alyvmedžio šakelė - Italijos respublikos taikos siekį, harmoniją šalies viduje ir brolybę užsienyje.

Šis herbas tapo valstybės simboliu nuo 1948 m. gegužės 5 d. Tokie socialistinio tipo herbai neatitinka klasikinės heraldikos taisyklių, tačiau interpretuojama, kad jų pagrindinė dalis yra apvalus skydas, apsuptas vainiku.

Dabartinio herbo istorija

Sprendimas Italijos respublikai įgyti naują herbą buvo priimtas 1946 m. spalio mėn. Buvo paskelbtas viešas konkursas herbui sukurti pagal pateiktus reikalavimus, pagal kuriuos uždrausta naudoti partijų simbolius, o reikalaujama panaudoti Stellone d'Italia ('Italijos žvaigždę'). Buvo išrinkti penki geriausi variantai, iš kurių nugalėtoju 1947 m. vasarį tapo Paolo Paschetto, Romos Dailiųjų menų instituto profesoriaus, projektas. Jis kartu su kitais keturiais finalininkais buvo viešai eksponuotas Via Margutta gatvėje Romoje, tačiau nesusilaukė viešuomenės pritarimo.
Po to sekė naujas konkursas, kurį vėl laimėjo Paolo Paschetto projektas. Šį 1948 m. gegužės mėn. Italijos respublikos prezidentas Enrico De Nicola patvirtino valstybės herbu.

Europos valstybių herbai