Taitis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
TXiKiBoT (aptarimas | indėlis)
S robotas Pridedama: wuu:大溪地
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S Smulkūs pataisymai, kalbos
Eilutė 2: Eilutė 2:
[[Vaizdas:Vaimahuta.jpg|thumb|right|240px|Vaimahutos krioklys]]
[[Vaizdas:Vaimahuta.jpg|thumb|right|240px|Vaimahutos krioklys]]
[[Vaizdas:Polynesia Tahiti iti beach.jpg|thumb|right|240px|Vaizdas į jūrą]]
[[Vaizdas:Polynesia Tahiti iti beach.jpg|thumb|right|240px|Vaizdas į jūrą]]
'''Taitis''' (pranc. ''Tahiti'') – [[sala]] pietinėje [[Ramusis vandenynas|Ramiojo vandenyno]] dalyje [[Draugijos salos|Draugijos salų]] archipelage. Tai didžiausia [[Prancūzijos Polinezija|Prancūzijos Polinezijos]] sala, politinis, ūkinis ir kultūrinis jos centras. Plotas 1048 km². Ilgis 45 km. Saloje gyvena 169,7 tūkst. gyventojų (2002 m.). Tai sudaro apie 65% visų Prancūzų Polinezijos gyventojų. Gyventojų tankumas – 161,9 žm./km². Svarbiausias miestas – sostinė [[Papeetė]].
'''Taitis''' ({{fr|Tahiti}}) – [[sala]] pietinėje [[Ramusis vandenynas|Ramiojo vandenyno]] dalyje [[Draugijos salos|Draugijos salų]] archipelage. Tai didžiausia [[Prancūzijos Polinezija|Prancūzijos Polinezijos]] sala, politinis, ūkinis ir kultūrinis jos centras. Plotas 1048 km². Ilgis 45 km. Saloje gyvena 169,7 tūkst. gyventojų (2002 m.). Tai sudaro apie 65% visų Prancūzų Polinezijos gyventojų. Gyventojų tankumas – 161,9 žm./km². Svarbiausias miestas – sostinė [[Papeetė]].


== Geografija ==
== Geografija ==

12:44, 5 rugpjūčio 2009 versija

Salos žemėlapis
Vaizdas:Vaimahuta.jpg
Vaimahutos krioklys
Vaizdas į jūrą

Taitis (pranc. Tahiti) – sala pietinėje Ramiojo vandenyno dalyje Draugijos salų archipelage. Tai didžiausia Prancūzijos Polinezijos sala, politinis, ūkinis ir kultūrinis jos centras. Plotas 1048 km². Ilgis 45 km. Saloje gyvena 169,7 tūkst. gyventojų (2002 m.). Tai sudaro apie 65% visų Prancūzų Polinezijos gyventojų. Gyventojų tankumas – 161,9 žm./km². Svarbiausias miestas – sostinė Papeetė.

Geografija

Sala vulkaninės kilmės; sudaryta iš dviejų stambių kalnų masyvų. Šiuos masyvus jungia siaura Taravao sąsmauka (plotis 2 km). Vakarinė salos dalis vadinama Tahiti-Nui („Didysis Taitis“). Jos aukščiausia vieta – Orohena k. (2241 m). Rytinė dalis vadinama Tahiti-Iti („Mažasis Taitis“). Aukštis iki 1332 m (Roonui k.). Tahiti Nui dalyje gyvena daugiau gyventojų, labiau išvystyta ekonomika ir infrastruktūra. Tahiti Iti labiau izoliuota, pietinę pakrantę galima pasiekti tik pėsčiomis arba laivu. Taitį supa koralų rifai. Būdingi drėgnieji tropiniai miškai. Klimatas šiltas ir drėgnas. Drėgnasis sezonas tęsiasi nuo lapkričio iki balandžio. Šiuo laikotarpiu nereti uraganai.

Netoli Papeetės yra tarptautinis Faa'a oro uostas.

Istorija

Polineziečiai Taitį apgyvendino 800300 m. pr. m. e. laikotarpyje. Jie vertėsi žvejyba ir tropine žembirbyste. 1606 m. Taičio apylinkėse apsilankė pirmieji europiečiai – ispanai. Tačiau jie nesistengė salos kolonizuoti ar užsiimti prekyba su vietiniais. 1767 m. birželio 18 d. saloje išsilaipino britų ekspedicija, vadovaujama kapitono Samuel Wallis. Po metų Taitį pasiekė prancūzų jūrininkas Louis-Antoine de Bougainville. Gandai apie nepakartojamo grožio salą pasiekė Prancūziją. 1774 m. saloje pasirodė ir garsusis keliautojas Džeimsas Kukas. Vis dažniau ir dažniau į Taitį atplaukdavo europiečių laivai. Atvykėliai išplatino tymus, raupus, sifilį. Dėl to salos gyventojų skaičius nuo 121 tūkst. 1774 m. sumažėjo net iki 6 tūkst. 1797 m. Dėl salos kilo konfliktas tarp Anglijos ir Prancūzijos. Taitiečiai taip pat priešinosi kolonizacijai. Galiausiai 1880 m. Taitis ir aplinkinės salos paskelbtos Prancūzijos protektoratu, o Taičio karalius neteko savo galių.

Nuorodos