Gedrosija: Skirtumas tarp puslapio versijų
S Smulkūs pataisymai, kalbos |
S robotas: smulkūs taisymai |
||
| Eilutė 30: | Eilutė 30: | ||
'''Gedrosija''' (senovės {{el|Gedrosia}}:) – senovinis regionas dabartiniame pietų [[Iranas|Irane]] ir [[Pakistanas|Pakistane]] (atitinka šių valstybių [[Beludžistanas|Beludžistano]] provincijas). Iš šiaurės jį supo [[Drangiana]], [[Arachosija]] ir dykumos, iš vakarų - [[Persija]], o iš pietų - [[Arabijos jūra]]. |
'''Gedrosija''' (senovės {{el|Gedrosia}}:) – senovinis regionas dabartiniame pietų [[Iranas|Irane]] ir [[Pakistanas|Pakistane]] (atitinka šių valstybių [[Beludžistanas|Beludžistano]] provincijas). Iš šiaurės jį supo [[Drangiana]], [[Arachosija]] ir dykumos, iš vakarų - [[Persija]], o iš pietų - [[Arabijos jūra]]. |
||
==Geografija== |
== Geografija == |
||
Gedrosija - labai kalnuotas kraštas, prisiglaudęs prie Arabijos jūros. Tai yra karščiausia Pakistano vieta vasarą. Daugybė kalnų lemia nederlingas žemes ir menką gyventojų tankumą. |
Gedrosija - labai kalnuotas kraštas, prisiglaudęs prie Arabijos jūros. Tai yra karščiausia Pakistano vieta vasarą. Daugybė kalnų lemia nederlingas žemes ir menką gyventojų tankumą. |
||
==Tautos== |
== Tautos == |
||
Pirmieji spėjami Gedrosijos gyventojai buvo [[mundai]], o apie [[4000 m. pr. m. e.]] į šias teritorijas atėjo [[dravidai]]. Jie apgyvendino regioną. Apie [[2000 m. pr. m. e.]] čia iš šiaurės atėjo [[iranėnai]], kurie pamažėle išstūmė dravidus. Išlikę čia gyventi dravidai tapo dabartiniais [[brahujai]]s. |
Pirmieji spėjami Gedrosijos gyventojai buvo [[mundai]], o apie [[4000 m. pr. m. e.]] į šias teritorijas atėjo [[dravidai]]. Jie apgyvendino regioną. Apie [[2000 m. pr. m. e.]] čia iš šiaurės atėjo [[iranėnai]], kurie pamažėle išstūmė dravidus. Išlikę čia gyventi dravidai tapo dabartiniais [[brahujai]]s. |
||
Iranėnai suformavo [[puštunai|puštunų]] tautybę. Puštunai iš šių vietų išsikels į šiaurę tik II tūkstantmetyje, stumiami [[beludžiai|beludžių]], kurie ir yra pagrindiniai dabartinio Beludžistano gyventojai. |
Iranėnai suformavo [[puštunai|puštunų]] tautybę. Puštunai iš šių vietų išsikels į šiaurę tik II tūkstantmetyje, stumiami [[beludžiai|beludžių]], kurie ir yra pagrindiniai dabartinio Beludžistano gyventojai. |
||
==Persų ir graikų valdymas== |
== Persų ir graikų valdymas == |
||
VI a. pr. m. e. Gedrosija atiteko [[Achemenidų imperija]]i ir tapo viena iš jos satrapijų. IV a. pr. m. e. [[Aleksandras Didysis]] su dideliu vargu kirto šį regioną ir nugalėjo, prijungdamas prie savo imperijos. |
VI a. pr. m. e. Gedrosija atiteko [[Achemenidų imperija]]i ir tapo viena iš jos satrapijų. IV a. pr. m. e. [[Aleksandras Didysis]] su dideliu vargu kirto šį regioną ir nugalėjo, prijungdamas prie savo imperijos. |
||
Po neilgo [[Seleukidai|Seleukidų]] valdymo, Gedrosijoje vėl įsigalėjo iranėniškos valstybės, tokios kaip [[indo-skitai]] ir [[indo-partai]]. |
Po neilgo [[Seleukidai|Seleukidų]] valdymo, Gedrosijoje vėl įsigalėjo iranėniškos valstybės, tokios kaip [[indo-skitai]] ir [[indo-partai]]. |
||
==Islamo įsigalėjimas== |
== Islamo įsigalėjimas == |
||
Žlugus Sasanidų imperijai, VIII a. Gedrosiją užkariavo [[arabai]], kurie islamizavo kraštą. XI a., vejami turkų [[seldžiukai|seldžiukų]], iš vakarų regioną apgyvendino [[beludžiai]], kurie davė regionui naują vardą - [[Beludžistanas]]. |
Žlugus Sasanidų imperijai, VIII a. Gedrosiją užkariavo [[arabai]], kurie islamizavo kraštą. XI a., vejami turkų [[seldžiukai|seldžiukų]], iš vakarų regioną apgyvendino [[beludžiai]], kurie davė regionui naują vardą - [[Beludžistanas]]. |
||
[[Kategorija:Senovės Irano regionai]] |
[[Kategorija:Senovės Irano regionai]] |
||
| ⚫ | |||
[[ca:Gedròsia]] |
[[ca:Gedròsia]] |
||
[[de:Gedrosien]] |
[[de:Gedrosien]] |
||
[[en:Gedrosia]] |
[[en:Gedrosia]] |
||
[[es:Gedrosia]] |
[[es:Gedrosia]] |
||
| ⚫ | |||
[[no:Gedrosia]] |
[[no:Gedrosia]] |
||
10:02, 5 rugpjūčio 2009 versija
| Senovės Irano regionas: Gedrosija (???) | |
| Vieta | Pietų Iranas ir Pakistanas |
| Tautos | Brahujai, Puštunai |
| Valstybingumas | - |
| Svarbiausias miestas | Pura |
| Vėlesnis pavadinimas | Beludžistanas |
 | |
Gedrosija (senovės gr. Gedrosia:) – senovinis regionas dabartiniame pietų Irane ir Pakistane (atitinka šių valstybių Beludžistano provincijas). Iš šiaurės jį supo Drangiana, Arachosija ir dykumos, iš vakarų - Persija, o iš pietų - Arabijos jūra.
Geografija
Gedrosija - labai kalnuotas kraštas, prisiglaudęs prie Arabijos jūros. Tai yra karščiausia Pakistano vieta vasarą. Daugybė kalnų lemia nederlingas žemes ir menką gyventojų tankumą.
Tautos
Pirmieji spėjami Gedrosijos gyventojai buvo mundai, o apie 4000 m. pr. m. e. į šias teritorijas atėjo dravidai. Jie apgyvendino regioną. Apie 2000 m. pr. m. e. čia iš šiaurės atėjo iranėnai, kurie pamažėle išstūmė dravidus. Išlikę čia gyventi dravidai tapo dabartiniais brahujais.
Iranėnai suformavo puštunų tautybę. Puštunai iš šių vietų išsikels į šiaurę tik II tūkstantmetyje, stumiami beludžių, kurie ir yra pagrindiniai dabartinio Beludžistano gyventojai.
Persų ir graikų valdymas
VI a. pr. m. e. Gedrosija atiteko Achemenidų imperijai ir tapo viena iš jos satrapijų. IV a. pr. m. e. Aleksandras Didysis su dideliu vargu kirto šį regioną ir nugalėjo, prijungdamas prie savo imperijos.
Po neilgo Seleukidų valdymo, Gedrosijoje vėl įsigalėjo iranėniškos valstybės, tokios kaip indo-skitai ir indo-partai.
Islamo įsigalėjimas
Žlugus Sasanidų imperijai, VIII a. Gedrosiją užkariavo arabai, kurie islamizavo kraštą. XI a., vejami turkų seldžiukų, iš vakarų regioną apgyvendino beludžiai, kurie davė regionui naują vardą - Beludžistanas.