Feliksas Martišius: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Pakajus (aptarimas | indėlis)
cat.
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S robotas: smulkūs taisymai
Eilutė 1: Eilutė 1:
'''Feliksas (Peliksas) Martišius''' ([[1879]] m. [[vasario 2]] d. [[Banaičiai|Banaičių]] kaime, [[Šakių apskritis]] – [[1955 m.]], [[Simnas|Simne]]) – [[Romos katalikų bažnyčia|Romos katalikų]] [[kunigas]], švietėjas ir sodininkas, visuomenės veikėjas.
'''Feliksas (Peliksas) Martišius''' ([[1879]] m. [[vasario 2]] d. [[Banaičiai|Banaičių]] kaime, [[Šakių apskritis]] – [[1955 m.]], [[Simnas|Simne]]) – [[Romos katalikų bažnyčia|Romos katalikų]] [[kunigas]], švietėjas ir sodininkas, visuomenės veikėjas.


==Biografija==
== Biografija ==
Užaugo šešių vaikų šeimoje, anksti neteko tėvo, todėl vaikus globojo motinos tėvai Rūgiai. Felikso dėdė [[Švėkšna|Švėkšnos]] vaistininkas [[Juozapas Rūgys]] buvo žinomas [[Aušrininkai|aušrininkas]] ir [[Varpininkai|varpininkas]]. Mokėsi pas daraktorių, vėliau lankė [[Griškabūdis|Griškabūdžio]] ir [[Sintautai|Sintautų]] pradines mokyklas. Mokėsi [[Palangos progimnazija|Palangos progimnazijoje]] ir [[Mintaujos gimnazija|Mintaujos gimnazijoje]]. Už už atsisakymą melstis rusiškai iš pastarosios buvo pašalintas. 1898 m. įstojo į [[Seinų kunigų seminarija|Seinų kunigų seminariją]], vasaros atostogų metu būsimą Lietuvos [[Nepriklausomybė]]s Akto signatarą [[Saliamonas Banaitis|Saliamoną Banaitį]] ruošė egzaminams iš aštuntos klasės kurso. Baigęs vikaravo [[Sudargas|Sudarge]] ir [[Višakio Rūda|Višakio Rūdoje]]. Dirbo šviečiamąjį darbą: mokė rašto, platino knygas ir laikraščius, kovojo už blaivybę. [[Vikaras]] Višakio Rūdoje įsteigė [[Žiburys (draugija)|„Žiburio“ draugijos]] skyrių, prieglaudą seneliams, pastatė parapijos salę, įkūrė 15 pradinių lietuviškų mokyklų. Dalį savo laisvalaikio skyrė sodininkystei. 1918 m. „Žiburio“ draugijos pavedimu [[Prienai|Prienuose]] atidarė progimnaziją ir organizavo mokyklos pastato statybą. 1920 – 1924 m. buvo pastatyta dviejų aukštų medinė [[Prienų Žiburio gimnazija|Prienų „Žiburio“ gimnazija]], kuri 1925 m. išleido pirmąją laidą.
Užaugo šešių vaikų šeimoje, anksti neteko tėvo, todėl vaikus globojo motinos tėvai Rūgiai. Felikso dėdė [[Švėkšna|Švėkšnos]] vaistininkas [[Juozapas Rūgys]] buvo žinomas [[Aušrininkai|aušrininkas]] ir [[Varpininkai|varpininkas]]. Mokėsi pas daraktorių, vėliau lankė [[Griškabūdis|Griškabūdžio]] ir [[Sintautai|Sintautų]] pradines mokyklas. Mokėsi [[Palangos progimnazija|Palangos progimnazijoje]] ir [[Mintaujos gimnazija|Mintaujos gimnazijoje]]. Už už atsisakymą melstis rusiškai iš pastarosios buvo pašalintas. 1898 m. įstojo į [[Seinų kunigų seminarija|Seinų kunigų seminariją]], vasaros atostogų metu būsimą Lietuvos [[Nepriklausomybė]]s Akto signatarą [[Saliamonas Banaitis|Saliamoną Banaitį]] ruošė egzaminams iš aštuntos klasės kurso. Baigęs vikaravo [[Sudargas|Sudarge]] ir [[Višakio Rūda|Višakio Rūdoje]]. Dirbo šviečiamąjį darbą: mokė rašto, platino knygas ir laikraščius, kovojo už blaivybę. [[Vikaras]] Višakio Rūdoje įsteigė [[Žiburys (draugija)|„Žiburio“ draugijos]] skyrių, prieglaudą seneliams, pastatė parapijos salę, įkūrė 15 pradinių lietuviškų mokyklų. Dalį savo laisvalaikio skyrė sodininkystei. 1918 m. „Žiburio“ draugijos pavedimu [[Prienai|Prienuose]] atidarė progimnaziją ir organizavo mokyklos pastato statybą. 1920 – 1924 m. buvo pastatyta dviejų aukštų medinė [[Prienų Žiburio gimnazija|Prienų „Žiburio“ gimnazija]], kuri 1925 m. išleido pirmąją laidą.


Prienuose įkūrė 5 ha medelyną – sodą, kuriame dirbo su mokiniais. Feliksas Martišius dėstė sodininkystę kaip fakultatyvą, laiškais keitėsi patyrimu su kitais Lietuvos sodininkais. 1941-1944 m. sodininkystės mokė ir tuometinius gimnazistus poetą [[Justinas Marcinkevičius|Justiną Marcinkevičių]] bei kalbininką [[Jonas Kazlauskas|Joną Kazlauską]]. Parašė vadovėlį „Apie sodą“. Mokyklai vadovavo iki [[Raudonoji Armija|Raudonosios Armijos]] atėjimo, tada buvo atleistas iš direktoriaus pareigų ir perkeltas į [[Simno Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia|Simno Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčią]], kur tarnavo klebonu. Palaidotas Prienų kapinėse.
Prienuose įkūrė 5 ha medelyną – sodą, kuriame dirbo su mokiniais. Feliksas Martišius dėstė sodininkystę kaip fakultatyvą, laiškais keitėsi patyrimu su kitais Lietuvos sodininkais. 1941-1944 m. sodininkystės mokė ir tuometinius gimnazistus poetą [[Justinas Marcinkevičius|Justiną Marcinkevičių]] bei kalbininką [[Jonas Kazlauskas|Joną Kazlauską]]. Parašė vadovėlį „Apie sodą“. Mokyklai vadovavo iki [[Raudonoji Armija|Raudonosios Armijos]] atėjimo, tada buvo atleistas iš direktoriaus pareigų ir perkeltas į [[Simno Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia|Simno Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčią]], kur tarnavo klebonu. Palaidotas Prienų kapinėse.


==Bibliografija apie Feliksą Martišių==
== Bibliografija apie Feliksą Martišių ==
* Sūduvos švietėjas kunigas Peliksas Martišius. (Medžiagą rinko Anarsija Adamonienė, Ingrida Žilevičienė, Antanina Aleknavičienė), Trys žvaigždutės, Vilnius, 2006 ISBN 9955-641-31-2
* Sūduvos švietėjas kunigas Peliksas Martišius. (Medžiagą rinko Anarsija Adamonienė, Ingrida Žilevičienė, Antanina Aleknavičienė), Trys žvaigždutės, Vilnius, 2006 ISBN 9955-641-31-2


{{DEFAULTSORT:Martišius, Feliksas}}
{{DEFAULTSORT:Martišius, Feliksas}}

[[Kategorija:Lietuvos kunigai]]
[[Kategorija:Lietuvos kunigai]]
[[Kategorija:Lietuvos pedagogai]]
[[Kategorija:Lietuvos pedagogai]]

05:53, 5 rugpjūčio 2009 versija

Feliksas (Peliksas) Martišius (1879 m. vasario 2 d. Banaičių kaime, Šakių apskritis1955 m., Simne) – Romos katalikų kunigas, švietėjas ir sodininkas, visuomenės veikėjas.

Biografija

Užaugo šešių vaikų šeimoje, anksti neteko tėvo, todėl vaikus globojo motinos tėvai Rūgiai. Felikso dėdė Švėkšnos vaistininkas Juozapas Rūgys buvo žinomas aušrininkas ir varpininkas. Mokėsi pas daraktorių, vėliau lankė Griškabūdžio ir Sintautų pradines mokyklas. Mokėsi Palangos progimnazijoje ir Mintaujos gimnazijoje. Už už atsisakymą melstis rusiškai iš pastarosios buvo pašalintas. 1898 m. įstojo į Seinų kunigų seminariją, vasaros atostogų metu būsimą Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarą Saliamoną Banaitį ruošė egzaminams iš aštuntos klasės kurso. Baigęs vikaravo Sudarge ir Višakio Rūdoje. Dirbo šviečiamąjį darbą: mokė rašto, platino knygas ir laikraščius, kovojo už blaivybę. Vikaras Višakio Rūdoje įsteigė „Žiburio“ draugijos skyrių, prieglaudą seneliams, pastatė parapijos salę, įkūrė 15 pradinių lietuviškų mokyklų. Dalį savo laisvalaikio skyrė sodininkystei. 1918 m. „Žiburio“ draugijos pavedimu Prienuose atidarė progimnaziją ir organizavo mokyklos pastato statybą. 1920 – 1924 m. buvo pastatyta dviejų aukštų medinė Prienų „Žiburio“ gimnazija, kuri 1925 m. išleido pirmąją laidą.

Prienuose įkūrė 5 ha medelyną – sodą, kuriame dirbo su mokiniais. Feliksas Martišius dėstė sodininkystę kaip fakultatyvą, laiškais keitėsi patyrimu su kitais Lietuvos sodininkais. 1941-1944 m. sodininkystės mokė ir tuometinius gimnazistus poetą Justiną Marcinkevičių bei kalbininką Joną Kazlauską. Parašė vadovėlį „Apie sodą“. Mokyklai vadovavo iki Raudonosios Armijos atėjimo, tada buvo atleistas iš direktoriaus pareigų ir perkeltas į Simno Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčią, kur tarnavo klebonu. Palaidotas Prienų kapinėse.

Bibliografija apie Feliksą Martišių

  • Sūduvos švietėjas kunigas Peliksas Martišius. (Medžiagą rinko Anarsija Adamonienė, Ingrida Žilevičienė, Antanina Aleknavičienė), Trys žvaigždutės, Vilnius, 2006 ISBN 9955-641-31-2